2016 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Gimnazijos svečias - rašytojas S. Abromavičius



Spalio 16 dieną Lietuvos Respublikos seimas paskelbė Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena ir įtraukė ją į LR atmintinų dienų įstatymą. Paminėti šią dieną į gimnazijos biblioteką pakvietėme pirmų ir trečių klasių gimnazistus, jų mokytojas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotoją istoriką S. Karalių (nuotoliniu būdu) ir rašytoją S. Abromavičių.
Mokytoja V. Vėjelytė trumpai priminė, kuo svarbi mums, lietuviams, yra Mažoji Lietuva – tai iš jos  kilo M. Mažvydas, K. Donelaitis, Vydūnas, M. Jankus, knygnešiai, atgimimo aušros spauda. Tai tie kultūros, kalbos ir istorijos dalykai, be kurių nėra net kaip įsivaizduoti mūsų Didžiosios Lietuvos.
Kas  atsitiko su Rytprūsių gyventojais, jų gimtine 1944 -1948 metais; kaip kentėjo to meto žmonės ir jų vaikai, ką ir kodėl žmonės vadino vilko vaikais;  kaip dabar atrodo Karaliaučiaus kraštas ir dar daugeliu kitų temų domėjomės kartu: žiūrėjome vaidybinių ir dokumentinių filmų bei autentiškų įrašų ištraukas, mokiniai skaitė ištraukas iš A. Šlepiko knygos „Mano vardas Marytė“, gimnazijos direktorius V. Vitkauskas papasakojo pažįstąs vilko vaiko sūnų, apie kurio kilmę labai ilgai nieko nežinojo, nes šia tema žmonės tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ir Rusijoje vengė kalbėti.
Rašytojas S. Abromavičius kalbėjo apie savo sutiktą vilko vaiką Zigfridą Gronau, vienintelį likusį gyvą iš visos gražios savo šeimos. Citatą iš šio žmogaus prisiminimų, kuriuos atsinešė rašytojas, skaitė mūsų gimnazistė Gintarė. Svečias pasakojo ne tik apie vilko vaikus, bet priminė moksleiviams ir mūsų tautos skaudulį – tremtį ir be kaltės ištremtus vaikus. Rašytojas yra išklausęs apie 250 šių, dabar jau suaugusių žmonių, istorijų. Ir jos be galo panašios į vilko vaikų likimus – tokios pat liūdnos, tragiškos ir skaudžios.
Rašytojas S. Abromavičius nustatė, kad jauniausia tremtinė buvo dviejų dienų amžiaus (vis dėlto ji išgyveno!), o vyriausia – 116 metų. Abejoti, kad čia ne genocidas galėtų nebent piktavalis – tokia tremtinių amžiaus amplitudė nepalieka vietos jokiems kitokiems trėmimo kriterijams, nei pagal tautybę, o kryptingas tautos naikinimas ir yra genocidas.



Rašytojas S. Abromavičius pasakoja gimnazistams apie vilko vaikus

S. Abromavičius padovanojo gimnazijos bibliotekai antrąją savo knygos „Tremties vaikai“ dalį (pirmąją prieš kelerius metus jau esame gavę iš rašytojo) bei dar neišleistos Z. Gronau prisiminimų knygos tekstus, be to, paliko visiems mums peržiūrėti daugybę lietuvių tremties nuotraukų, kurias čia ir galite pamatyti












































































Komentarų nėra:

Rašyti komentarą