2017 m. gruodžio 28 d., ketvirtadienis

Svečiuose - partizano sūnus

Šventų Kalėdų išvakarėse gimnazijoje lankėsi ir bibliotekoje su gimnazistais susitiko visuomenininkas, žurnalistas, partizano sūnus Aurelijus Noruševičius.


Svečias pasakojo mokiniams apie ypatingą savo šeimos istoriją - savo tėvo - būrio vado Stasio -  auką Tėvynei, persekiojamą, į Sibirą ištremtą motiną, pas svetimus žmones augusius brolius ir seseris.
"Aš turėjau keturias mamas," - sakė A. Noruševičius, - "Ir dar visai mažas tapau "bandituku"- bandito sūnumi". Visi Naruševičiai buvo prisiekę kovotojai prieš okupantų valdžią. Didžioji dalis šios šeimos vyrų ir žuvo toje kovoje.



Gimnazijos bibliotekai A.Naruševičius padovanojo savo išleistą knygelę, kurioje greta savo giminės kovos ir kančių istorijos aprašė ir daugelio kitų Lietuvos partizanų istorijas, žūties aplinkybes, surinko jų portretus ir liudininkų pasakojimus. 



2017 m. gruodžio 20 d., trečiadienis

Domimės ir savo krašto istorija

       Mokantis savo Tėvynės istoriją, nagrinėjant savo valstybės raidą, įžymių valstybės veikėjų gyvenimą ir veiklą, būtina susipažinti ir su krašto, kuriame gyveni, istorija bei įžymybėmis.

Vienas žymiausių žmonių Garliavos apylinkėse – provizorius, knygnešys, „Aušros“ bendradarbis, Jono Basanavičiaus draugas Kazys Aglinskas (1851-1924).

Apie šių dviejų žmonių ir dar daugelio kitų mažiau žinomų lietuvybei ir Lietuvos valstybingumui nusipelniusių veikėjų likimus ir darbus kalbėjomės su mūsų gimnazijos antrokais Kauno rajono viešojoje bibliotekoje.


Čia vartėme knygas apie J. Basanavičių bei jo paties parašytus leidinius, ieškojome biografinių duomenų apie K. Anglicką, K. Sakalauską-Vanagėlį, J. Andziulaitį, Joną ir Petrą Vileišius, M. Davainį-Silvestravičių, A.Baltrušaitį, J. Gabrį-Paršaitį ir dar daugelį kitų iškilių XX a. pradžios Lietuvos ir Garliavos krašto šviesuolių.





                                                                                                                 
                                                                                                                  E. Raudaitienė, J. Sipavičienė

2017 m. gruodžio 8 d., penktadienis

Apie seminarą Vilniuje, P. Vileišio rūmuose


Baigiantis jubiliejiniams I.Simonaitytės metams, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko seminaras lietuvių kalbos mokytojams ir bibliotekininkams. Jo metu šio instituto darbuotojai bei Vilniaus universiteto profesoriai kalbėjo apie Mažosios Lietuvos asmenybes mokykloje, vardijo būdus, kaip parodyti šiuolaikinių  mokinių kartai jų svarbą; priminė liuteroniškosios Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros bruožus.

P. Vileišio rūmai, kurių salėje vyko seminaras

I. Simonaitytė nebuvo atsitiktinis fenomenas lietuvių literatūroje. Konteksto svarbą, pristatant mokiniams lietuvių autorius, pabrėžė visi prelegentai.

Vienas iš seminaro prelegentų - doc.dr. Darius Kuolys


Įdomūs man pasirodė faktai apie I. Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas". Yra dvi šio romano pabaigos: viena - pačios autorės, turinti viltingą pabaigą su tolimesniu Rožytės gyvenimu ir visiems žinoma - redaktoriaus Liudo Giros pasiūlyta versija, kurioje Šimonių linija baigiasi.

Už "Aukštujų Šimonių likimą" I. Simonaitytė gavo pirmąją valstybinę literatūros premiją. Tai buvo 1935 metais. Beje, rankraštį redaguoti gavęs Liudas Gira iš pradžių nepatikėjo, kad tai originalus niekam nežinomos Ėvės kūrinys; vertė ją prisipažinti, kur tekstą ėmusi, kad išverstų.

Pro šį LLTI salės langą matyti namas, kuriame gyveno I. Simonaitytė


LLTI biblioteka P. Vileišio rūmuose

Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimą" galite paskaityti ir mūsų gimnazijos bibliotekoje.




O apie pačią rašytoją galite daug ką sužinoti jos bičiulės Onos Pajedaitės knygoje "Ji buvo Simonaitytė"













2017 m. lapkričio 28 d., antradienis

KNYGŲ KALĖDOS

Kvietimas dovanoti knygas

Lapkričio 29-oji - minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko - Vanago žūties metines

          1957 metų lapkričio 29 dieną LTSR "Aukščiausiojo teismo" sprendimu Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė. Kur palaidotas - nežinoma. Spėjama, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse, taigi kape be vardo ir garbės.

Visaip slėptą, sudėtingomis sąlygomis rašytą ir išsaugotą nukankinto mūsų didvyrio dienoraštį, dabar jau gražiai, dukros pastangomis išleistą, galite rasti mūsų gimnazijos bibliotekoje.

 Štai  paties A. Ramanausko-Vanago ranka rašytas paaiškinimas apie kai kuriuos šio dienoraščio rašymo ir išsaugojimo reikalus: 





        O štai gal ir ne tobulas, bet gražus pasisakymas apie A. Ramanauską-Vanagą. Užaugo jau ne viena karta lietuvių, mažai ką težinančių apie šio žmogaus kovą už Lietuvą, jo gyvenimą ir jo paties bei jo šeimos likimą. Taisykimės, kol dar yra laiko. Kol piktos ir  garsiai rėkiančios moteriškės neapspjaudė tiesos taip, kad niekas gyvas josios nebepažintų.

Apie A. Ramanausko-Vanago kovą ir gyvenimą

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Lapkričio 23-oji - Lietuvos kariuomenės diena

         Lietuvos kariuomenės  likimas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės likimo - abi kildavo ir žūdavo beveik vienu metu. Dar ne taip seniai buvo Lietuvos istorijoje ir nematomas, bet galingas frontas, deja, neišgelbėjęs valstybės nuo okupantų. 
      Gimnazijos bibliotekoje galite pasiskaityti apie įvairius Lietuvos kariuomenės plėtotės etapus - nuo XVI amžiaus iki šiandienos. Visos jos labai įdomios - jose rasite daugybę neįtikėtinų faktų apie Lietuvos kariuomenę -  jos istoriją, nuosmukius ir pakilimus, išdavystes ir pasiaukojimo stebuklus - kurių tiesiog fiziškai neįmanoma sudėti į vadovėlius. 

























2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Keletas įdomesnių naujienų bibliotekoje










Lapkričio 20 - pirmosios moters, gavusios Nobelio literatūros premiją, gimtadienis

Ta pirmoji moteris - tai švedų rašytoja Selma Lagerliof. Ji gimė 1858-ųjų lapkričio 20 dieną Morbakos sodyboje pietų Švedijoje. Nobelio literatūros premiją gavo 1909-aisiais.
Jos gyvenimas neretai lyginamas su lietuvių klasikės Ievos Simonaitytės gyvenimu. Abi jos dėl ligos rėmėsi į lazdą, abi buvo bešeimės, abi tvirtai atsilaikė prieš gyvenimo negandas.
Gimnazijos bibliotekoje turime keletą S. Lagerliof knygų. Žinoma, tiek jų neužtektų, norint susipažinti su geriausiais šios rašytojos kūriniais, tačiau pirmai pažinčiai tikrai gana.