Turime naujų knygų

Jas gimnazijos biblioteka gavo  Knygų Kalėdų metu.
Noriu labai padėkoti ID, IG, IF ir IIC klasių mokiniams, šių klasių auklėtojoms ir tėveliams už prasmingas dovanas bibliotekai.
Keletą jų čia ir noriu parodyti bei pakviesti skaityti:

Detaliai aprašyta tragiška mūsų tautos didvyrio istorija

Šviesaus humoro ir nostalgijos kupina istorija su pagal šį romaną sukurto filmo nuotraukomis

            Galimybė jauniems žmonėms susipažinti su filosofija

          Genialus romanas apie pokyčių jėgą ir išvirkščią jos pusę

      Monografija apie paskutinį XVIII amžiaus lietuvių raštijos darbuotoją

      Istorija apie gyvenimą: žmones, meilę, ištikimybę, tragediją.

Knyga, kurios autoriaus įžvalgos tiek toli peržengė savo laiką, kad akivaizdžiai suprantamos tik dabar

Lenkų autoriaus romanas apie Rytų Lietuvos gyventojų papročius

Dvi mūsų literatūros klasiko K. Sajos pjesės

                                 AČIŪ

Jonas Mekas:1922-2019

Sausio 23-ąją mirė labai garsus lietuvis - Jonas Mekas: filmų kūrėjas, menininkas, avangarsdistas ir šiaip - įdomus žmogus.

Gimnazijos bibliotekoje turime Jono Meko parengtą knygą "Trys draugai"(pirma mintis - Remarkas :)) - apie Jurgį Mačiūną, jo draugystę su Yoko Ono ir Džonu Lenonu, Fluxus bei daugelį kitų ne mažiau įdomių dalykų:

Vakaras su knyga

Kol vakarai dar ilgi ir tamsūs, o prie žvakės liepsnelės taip jauku, su I G klasės moksleiviais sutarėme pavakaroti gimnazijos bibliotekoje skaitydami knygas.
Pasidengėme stalą:

Kartu su rusų  kalbos mokytoja J. Burinskiene parinkome, ką skaitysime:

tai S. Jesenino ir A. Puškino eilėraščiai bei A. Čechovo apsakymas "Vanka". 
Prieš skaitydami mokiniai šiek tiek susipažino su minėtų autorių portretais, gyvenimo detalėmis.
Kartu grožėjomės S. Jesenino įžvalgumu ir atjauta paprastiems žemės padarams:

Bandėme suskaičiuoti ir įvardinti A. Puškino poemos "Ruslanas ir Liudmila" įžangos herojus:

Skaitėm, kalbėjomės, dalijomės, o galiausiai rašėme našlaičio Vankos laišką - tą, kurį jis siuntė tiesiog į kaimą, seneliui....
Ir nuotraukos nebus - rašėm beveik visiškoje tamsoje, taip pat kaip Vanka, prie vienintelės žybsinčios žvakelės.
O štai kas išėjo iš to rašymo:

O štai nuoširdi mokinių nuomonė:

Minime Sausio 13-ąją

Laisvės gynėjų dieną kartu su mūsų gimnazistais minėjo ir geras gimnazijos draugas - pirmasis Kauno rajono savivaldybės meras (čia tik viena iš daugelio šio žmogaus buvusių pareigų) Valerijonas Senvaitis.
Istorijos mokytojos J. Sipavičienės mokiniai skaitė poeziją:

 pasakojo apie sausio 13-osios įvykius prie televizijos bokšto Vilniuje, kaip juos prisimena liudininkai:

Kartu pagerbėme 14-kos žuvusiųjų - Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių - atminimą ir kalbėjomės apie tai, kaip 1991 metų sausio ir vėlesnius įvykius Lietuvoje pateikė  pasaulio žiniasklaida, o kaip ir ką pranešti leido mūsų pačių galimybės:

V. Senvaitis pasakojo, ką pats matė ir patyrė sausio 13-osios naktį Vilniuje, budėdamas prie Parlamento; kaip grįžęs organizavo Juragių radijo stoties apsaugą, ko bijojo ir apie ką svajojo žmonės, budėdami Juragiuose:

Šis gimnazijos svečias niekada neateina tuščiomis - ir šį kartą gimnazijos biblioteka iš jo gavo atnaujintą leidinį apie Kovo 11-ąją:

bei pluošto tarpukario laikraščių, kuriuose rašoma apie Vaižgantą, kopijas - jos mums labai pravers minint 2019-uosius -  Vaižganto metus:

V. Kudirka - Lietuvos himnas - Garliava

Paskutinę praeitų metų dieną - gruodžio 31-ąją - suėjo 160 metų nuo Vinco Kudirkos gimimo.
Čia noriu aptarti vieną svarbiausių šio žmogaus lietuvių tautai paliktų darbų - Lietuvos himną.

XX amžiaus pradžioje turbūt  nebuvo nė vienos Lietuvos visuomenės žmonių grupės, kuri būtų patenkinta V. Kudirkos sukurtu himnu:

kompozitoriams,  neišskiriant ir M.K. Čiurlionio, netiko muzika; 

caro valdžios vietininkams nepatiko lietuvių tautos budimas, kurį šis himnas skatino;

studentijai ir socialistinių pažiūrų žmonėms - nepriimtinas himno žodžių turinys;  

negausiems komunistams apskritai jis atrodė pasibaisėtinas ir netinkamas "darbo žmonėms";

bažnyčiai ir tikintiesiems trūko Dievo minėjimo himno tekste...

Štai šį klausimą racionaliai išsprendė Garliavos žmonės - užuot giedoję "Tegu dirba Tavo naudai ir žmonių gėrybei", jie giedojo "Tegu dirba Dievo garbei ir žmonių gėrybei".

Dar daug įdomių faktų apie Vinco Kudirkos sukurtą himną galite sužinoti šioje knygoje, kurią turime mūsų gimnazijos bibliotekoje.
Beje, jos viršelis - tai Kazio Šimonio plakatas, išleistas Lietuvos valstybės 20-mečiui ir Vinco Kudirkos gimimo 80-mečiui paminėti.

Toks pats kabėjo ir pas Tadą Ivanauską, jo namuose Juodelynėje.