Minime Vaižganto 150-ąsias gimimo metines

1869 metų rugsėjo 20-ąją gimė Juozas Tumas-Vaižgantas - kunigas, rašytojas, politikas, ypatingai gerbiamas ir mylimas XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Gimnazijos bibliotekoje turime visus jo kūrinius, tačiau šį kartą noriu parodyti štai šitą:

Šioje knygoje skelbiami 399 Juozo Tumo-Vaižganto laiškai, rašyti dviejų šeimų - Klimų ir Lesauskių - nariams. "Dviračio žinios" tykiai išslinktų iš eterio, jei daugiau žmonių perskaitytų Vaižganto laiškus - jo humoro ir potekstės viražai vargiai pasiekiami aniems humoro kūrėjams. Ir dar kai kas - nėra Vaižganto humore jokios pagiežos niekam.
Tačiau metinių proga noriu pacituoti šį, paskutinį, 18 dienų iki mirties rašytą laišką:

.....Patys sau mes ne džiaugsmas. Ačiū Dievuliui už sveikatą, o daugiau nieko. Save praturtinti iš savęs negalima - tai būtų pilstymas vandens tame pat šulinėly. Turto ieškoma šalia savęs ir jis susinešamas į save.
Didžiausias žmogaus turtas, kurio jis nemokamai gali abiem rieškučiom semtis, tai gamta, mūsų pasaulis. Turtu vadinu ir džiaugsmą. Kokia mizerija, kai miestelėnas sau džiaugsmo tesiieško kur pigiau, kai to džiaugsmo neišsemiami šaltiniai gamtoje".

Prieš 590 metų, 1429-iais

.....į Liubarto pilį Lucke (dabar Ukraina) susirinko Europos valdovai ir LDK vadovai. Jie sutarė paskelbti, kad 1430 metų rugsėjo 8-ąją įvyks Vytauto Didžiojo karūnavimas.

 Imperatorius Zigmantas per pasiuntinius siuntė karūną su dokumentais. Ją vežė imperatoriaus pasiuntiniai. 
Tačiau lenkai – Baptistas Cigalas, Zigmantas Rotas ir Poznanės pakamaris Janas Čarnkovskis kelyje juos suėmė ir tą karaliaus vainiką atėmė. 
Sakoma, kad lenkai jį perkirto pusiau ir prilydė puses prie Krokuvos vyskupo karūnos, kuri ir dabar tebėra Krokuvos pilies švento Stanislavo bažnyčioje.

Vytautas Didysis taip ir nesulaukė karūnavimo. Buvo numatyta kita karūnavimo data, bet Vytautas Didysis 1430 m. spalio 27 d. mirė.

Taigi po metų mūsų laukia neįvykusio svarbaus įvykio 590-osios metinės. Kaži kaip būtų dabar, jei Vytautas Didysis būtų buvęs karūnuotas. Tačiau istorijoje nėra tariamosios nuosakos - joje faktai, kuriuos žinai arba nežinai. Geriau - žinoti. Todėl siūlau, belaukiant šios datos, pasiskaityti  knygas, kurias turime mūsų gimnazijos bibliotekoje ir kuriose daug įdomybių apie kunigaikštį Vytautą.