Naujos knygos

Kaip Europos Sąjungos valdžia visų europiečių vardu įgyvendina Europos, kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmenį, galite pasiskaityti puikiai išleistoje knygelėje “Visi metai istorijų. 2015”

Kokios viltys  kuriamos Ekvadoro žmonėms?

 Kaip gelbėjamas Kamerūno ežeras?

Kokia pagalba teikiama Kenijos gimdyvei?

 Su kokiomis psichikos sveikatos problemomis kariaujama Afganistane?

 Kokia  darbo vaisių dalyba vyksta Žaliajame Kyšulyje?

 Kaip padedama Vietnamo turizmui gręžtis į tvarumą?

 Kokiais būdais skatinamas svogūnų auginimas Senegale?

Kaip registruojami prieglobsčio prašytojai Ugandoje, o Kongo vaikams grąžinama galimybė būti vaikais?

 Kokios naudingos verslui viryklės perkamos Laose?

 Kaip gerinama padėtis Tadžikistano kalėjimuose ar malšinamas alkis Pakistane?

Apie visas šias europiečių, galutinai susitvarkiusių savo šalyse, veiklas ir siekinius visame pasaulyje galite pasiskaityti knygoje “Visi metai istorijų. 2015”

Arba pasiskambinti nurodytu telefonu: 00 800 678 91011

Mokiniams, kurie domisi istorija, politologija, svajoja apie politikos mokslus, pravartu būtų pasidomėti Enrico Brand, Christian Buck knyga “Užsienio reikalų ministerija. Diplomatija kaip profesija”.

Šioje knygoje 40 patyrusių Vokietijos diplomatų “piešia” savo profesijos portretą.  Knygoje rašoma ne apie Vokietijos užsienio politikos turinį, bet apie diplomato profesiją, apie tai, kaip veikia Federalinė užsienio reikalų ministerija su būstine Berlyne ir daugiau kaip 200 užsienio atstovybių.

Lietuvių kalba knyga leidžiama pirmą kartą.

14 paprastų, bet išmintingų kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio priesakų sūnui (beje, jie čia pateikti trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir prancūzų) tebėra aktualūs ir šiandien. Ir ne tik sūnum, bet ir dukrom, kurios taip pat vienądien užauga ir tampa savarankiškos:

“Tegul žodis “mąstyti” nebaugina tavęs, mano mielas vaike; nė viename gyvenimo tarpsnyje žmogus nenustoja mąstęs, o gyvenimo mokslas nesiskiria nuo kitų mokslų, išmokti galima visko<>.”

“Visų pirma įsisąmonink paprastą tiesą – žmogus nėra atsitiktinumo padarinys, jis negimsta be tikslo.”

“Valgydamas išlaikyk saiką, ypač venk vyno, nes žinai, kad jis kenkia sveikatai: jo gali išgerti per du pirštus, ne daugiau.”

“Tavo jėgos priklauso nuo higienos, sveiko ir blaivaus gyvenimo bei mankštinimosi. Jei paisysi šių reikalavimų – būsi sveikas.”

“Turi visiškai paklusti ir pasitikėti žmogumi, kuris sutiks rūpintis tavo elgesiu ir veikla. Geriausias būdas pelnyti jo palankumą – skrupulingai vykdyti pareigas.”

Būtų keista ir neprotinga tokius patarimus laikyti pasenusiais, nors jie iš tiesų yra seni – iš 19 amžiaus pradžios. Žinoma, tiems, kas svajoja būti moderniais, 19 amžiaus išmintis turbūt nepatiks. Puiku, bet racionalūs žmonės prieš ką nors išmesdami pasitikrina, ką išmeta. 

                Užsienio reikalų ministrai ne taip dažnai rašo grožinę literatūrą, o juo labiau – penkiaveiksmes dramas. 

Knygą “Babaro sūnūs” parašė indų politikas, švietėjas, 2012-2014 m. dirbęs Indijos užsienio reikalų ministru Salman Khurshid. 

Knyga turėtų būti įdomi ir Europos skaitytojui, mat čia nagrinėjamas klausimas – kaip nutiko, kad milijonai islamo sekėjų, gyvenusių ir gyvenčių Indijoje, iki šiol čia jaučiasi svetimi? Verta pamąstyti, kas, kodėl ir kur turėtų jaustis savas.

2013 metų pusmetį Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos tarybai. Gimnazijos bibliotekoje galite pavartyti leidinį, kuris apžvelgia, kaip šis pirmininkavimas vyko, kaip buvo organizuojamas, kokie vyko susitikimai, kaip pirmininkavimas atsispindėjo pačios Lietuvos parlamente.

Jeigu būtų nuobodu peržiūrinėti politikų siūlomų pataisymų lenteles, tai gal sudomins daugybė nuotraukų iš tokių vietų, kur retai galėtum būti,  ir žmonių, kuriuos vargu, ar realiame gyvenime sutiksi.