Kovo 29-ąją sueina 15 metų nuo tos dienos,

kai Lietuva įstojo į NATO.
Tiems mokiniams, kurie nori laikyti NATO egzaminą, labai praverstų paskaityti šiuos leidinius, kuriuos turime gimnazijos bibliotekoje:

Prieš 70 metų kovo 25 -ąją

sovietų valdžia, romantiškai pavadinusi savo operaciją "bangų mūša" (priboj), kartu su tūkstančiais Latvijos bei Estijos piliečių, ištrėmė 31 317 Lietuvos žmonių, iš kurių 8357 buvo vaikai iki 15 metų.

Šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje, yra prisiminimai ir tų vaikų, kuriuos ištrėmė  per šią didžiausią masinio trėmimo operaciją Baltijos šalyse.

"Priboj" žemėlapis pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentu

Minime 210-ąsias N. Gogolio gimimo metines

                                                                        1809-1852

Girdžiu kartais nuostabą, kad minime seniai mirusių žmonių gimimo datas, tačiau juk būna, kad gyvenimo ir mirties rato logika neveikia. 
Ir neveikia ne todėl, kad sugedo, o todėl, kad tas žmogus sugebėjo tiek nuveikti, taip nuveikti, kad jo darbas liko prasmingas daugeliui metų ir šimtmečių.
Vienas tokių žmonių - Nikolajus Gogolis, gimęs pačioje XIX amžiaus pradžioje.
Pamokoje, skirtoje paminėti šiam rašytojui, mokiniai turėjo apibendrinti pagrindinius jo biografijos faktus bei pasidalinti šia informacija su klasės draugais:

Vartėme  šio rašytojo parašytas knygas:

Savarankiškai gilinomės į rašytojo kūrinių įvairovę:

Kovo 16-oji - Knygnešio diena,

skirta paminėti visiems tiems beatodairiškiems drąsuoliams, kurie nelegaliai gabeno lietuviškas knygas ir nelegaliai mokė žmones lietuviško rašto.
XX a. pradžioje žurnalisto P. Rusecko paraginti patys knygnešiai arba jų ainiai surinko daugybę prisiminimų iš spaudos draudimo laikų.
Štai gabalėlis iš II prisiminimų rinkinio:

Taip jau sutapo, kad gimnazijos bibliotekoje turime vieną šiame tekste minėtoje Mauderodės spaustuvėje spausdintą knygelę.
Ją dovanų gavome iš Juozo Pažėros (JAV, Los Andželas) šeimos.

1920-aisiais išleistoje knygoje - "tų nelabų laikų" liudytojo prisiminimai. Spaustuvėje, kuri spausdino Didžiojoje Lietuvoje draustą literatūrą, praėjus 16-kai metų nuo spaudos atgavimo dienos, išleido pirmąjį lietuviško rašto draudimo dešimtmetį Marijampolės gimnazijoje besimokiusio jaunuolio atsiminimus.

Minime Knygnešio dieną

Kovo 16-oji - Knygnešio diena. 
Su gimnazijos pirmokais ta proga visą pamoką paskyrėme knygnešių ir knygnešystės istorijai, pradedant nuo įsimintinos detalės, kad žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienis tapo Knygnešių minėjimo diena:

Jurgis Bielinis

Gimnazistai patys sistemino istorinius faktus, skaičius ir terminus:

Grupėse skaitė ir analizavo autentiškus knygnešių prisiminimus:

O šių istorijų apibendrinimą pateikė visiems apmąstyti:

Keturių minėtinų datų maršrutas Vilniuje

Šiemet - 2019-aisiais, LR Seimas paskyrė būti atmintinomis 11 įvairių  datų, o  kovą pasitaikė proga Vilniuje paminėti iš karto 4:
Vilniaus universiteto gimtadienio išvakarėse apsilankyti šio universiteto - tiesiogiai susijusio su jėzuitų misija Lietuvoje - biblioteką, Šventų Jonų bažnyčią ir observatoriją:

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje - pamatyti originalius "Lietuvos aido" numerius, kuriuose buvo paskelbta Lietuvos Tarybos pasirašyta Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija ir paminėti šios Tarybos pirmininko A. Smetonos metus:

Taip pat pagerbti 1949 Vasario 16-sios Deklaraciją, kurią pasirašė 8 Lietuvos partizanų vadai ir kurios vienintelis žinomas originalus egzempliorius Nacionaliniame muziejuje rodomas visuomenei pirmą kartą:

Gaila, kad mūsų gimnazistams nepavyko išvažiuoti šiuo maršrutu, tačiau jis tiko kitos Kauno rajono mokyklos - Domeikavos gimnazijos bendruomenei. Šią kelionę kaip dovaną gavo geriausi šios gimnazijos mokiniai.

Kovo 6-oji: Partizanų vado A. Ramanausko Vanago gimimo diena

Šioje knygoje, kurią, sunkiomis sąlygomis rašytą, dalimis išslapstytą ir išsaugotą, turime šiandien, A. Ramanauskas Vanagas rašė ir štai ką:
".......Anksčiau galvojau, jog sunkiausiomis tėvynei valandomis visos tautos atsparumo ramstis glūdės inteligentijoje. Dabar įsitikinau, kad toks mano galvojimas buvo klaidingas. Tai įrodė nepaprastai sunki mūsų tautai antroji bolševikinė okupacija.<...>
Okupantas sugebėjo tarsi geležine uždanga atkirsti kaimą nuo inteligentijos. Tiesa, aš nenoriu pasakyti, kad inteligentija jau yra sugedusi ir žuvusi mūsų tėvynei. Ji tik prieš savo norą yra bolševizmo sukaustyta ir tapusi gyva mumija Lietuvos laisvinimo kovoje."
Kaži, ar labai kas pasikeitė, nors nuo autoriaus gimimo dienos praėjo 101 metai, o nuo žūties - 62-ji.
O ar turėjo kas keistis?

Minime 90-ąsias V. Putvinskio- Pūtvio mirties metines

                                                                          1873-1929

Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas, knygnešys, rašytojas, nenuorama bajoras, nusprendęs kalbėti ir rašyti lietuviškai.

Gimnazijos bibliotekoje turime šią knygą:

Joje - 359 V. Putvinskio laiškai, rašyti nuo 1892 iki pat mirties. Adresatai - šeimos nariai, artimieji, giminės, bendražygiai: žmona Emilija, vaikai, sesuo Marija, svainis A. Zmuidzinavičius, J. Nemeikša, A. Gravrogkas ir kiti.

Čia noriu pacituoti 1915 birželio 4-ąją V. Putvinskio rašytą laišką žmonai Emilijai. Jis atrodo ypač gražus tiems, kas žino V. Putvinskio apsisprendimo būti lietuviu istoriją:

"Yra žmonių daug apie mane aplinkui. Bet turinys sielos mano nepritaikintas yra prie jų. Taip baisiai be maža bendro su jais. <....> 

Lieka rašyti. <...> Ir rašysiu. Rašysiu....Saldus ir skaudus tas rašymas...bet rašysiu.

Rašysiu ir Lietuvai, tokiai, kokia buvo, tokiai, kokią norėčiau, kad būtų...Rašysiu, kaip mokėsiu. Mokinsiuosi mūsų kalbos nors nežinau, ar teks ja man dar naudoties. Bet viltis yra. O jei ir netektų, tai vis juk gražesnis būsiu mirdamas, mokėdamas tą mūsų brangią gražią kalbą."

Kviečiu atidžiau pasidomėti V. Putvinskio asmenybe ir pavartyti šio įdomaus likimo ir apsisprendimo žmogaus laiškus.

Poetiška pamoka KRSV bibliotekoje

Jau ne kartą buvome svečiai Kauno rajono savivaldybės bibliotekoje. Šį kartą į bendrą pamoką pasikvietėme Jonučių gimnazijos dvyliktokų grupę:

Kartu ieškojome įdomių ar tiesiog reikalingų žinoti biografinių faktų apie garsiausius rusų literatūros klasikus;

Skaitėme ir vertėme išmintingus šių žmonių pasisakymus;

Apžiūrėjome jų kūrinių leidimus;

Skaitėme ir deklamavome jų poeziją;

Mokėmės atpažinti juos ir kartu sudėjome nedidelę rusų literatūros klasikų portretų galeriją