Siūlau šiek tiek paskaityti apie didžiausio bendrinės lietuvių kalbos ugdytojo, tobulintojo, jos pagrindų kūrėjo, pirmojo bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai, rašomosios kalbos teoretiko - Jono Jablonskio (1860-1930) mokyklą:
1869-ųjų ruduo
...Visame Naumiestyje tebuvo viena pradžios mokykla, kurioje dirbo vienui vienas mokytojas – Merkelis Petras Lapinskas. Jis mokė visus skyrius ir dėstė visus dalykus, išskyrus tikybą – jos mokė Naumiesčio vikaras J. Marma.
Kokį įspūdį galėjo padaryti tokia mokykla atėjusiam iš šeimos vaikui? Tikriausiai turėjo būti labai nyku tarp svetimų: didelis visokio amžiaus išdykėlių vaikų būrys, rūstūs mokytojai.
<...> Mokykloje viešpatavo svetimos kalbos, todėl vaikai iš karto nesuprasdavo mokytojų. Šie tuoj „aiškindavo“ bausmėmis.
<...> Vienam mokytojui aprėpti visas keturias klases būdavo sunku, todėl pačius mažuosius mokyti pavesdavo kokiam akylesniam vyresniojo skyriaus mokiniui. O su juo Jonukas mokėdavo susitarti: pakišdavo pyragėlį, saldainiuką ar obuolį. Be to, ir Jonuko mama stengėsi įsiteikti ponui mokytojui Lapinskiui, kaskart atnešdama jam čia sūrį, čia viščiuką, čia kiaušinių.
<...>Nepajuto Jonukas, kai tapo visu Jonu. <...> Priartėjo ir gimnazijos baigiamieji egzaminai. 1881 m. gegužės mėnesį Jablonskis išlaikė dešimt egzaminų <...> ir gauna brandos atestatą su reikšmingu įrašu: Pedagogų taryba, atsižvelgdama labai gerą elgesį ir stropumą, į labai gerą mokymąsi, ypač graikų kalbos, apdovanoja jį aukso medaliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą