Naudinga žinoti, kad............

 ................. yra toks tyrimas.

Apleistuose namuose tyliai..........

 .....................miršta knygos. 

Jos ir šiaip tylios ir kantrios.

Kažin, kodėl jos liko tokios vienišos ir apleistos?:

Iš interneto platybių

Šią knygą vis dar turi..............

......... didžioji dalis pasaulio bibliotekų.

Turime ją ir mūsų gimnazijos bibliotekoje:

Čia rasite daug įdomių faktų apie šios knygos autorių ir aplinkybes, kurios nulėmė tokio tauraus kūrinio atsiradimą:

Apie Mažąjį princą

Beje, pagal šią knygą sukurta baletų, miuziklų, animacinių filmų, spektaklių ir vaidybinių filmų. Tačiau patį pirmąjį vaidybinį filmą pagal knygą "Mažasis princas" 1966 metais sukūrė žymus lietuvių režisierius ir scenaristas Arūnas Žebriūnas:

Mano biblioteka .......... :)

 

      Iš interneto platybių

Vieša vienos bibliotekos mirtis

 Masinis knygų deginimas, metimas į šiukšlyną turi gilią potekstę: kiekvienoje situacijoje ji turi savo niuansų, bet principas tas pats - naikinti švietimo ir švietimosi idėją. 

Šiuo Pavilnio bibliotekos atveju turbūt reikėjo tos brangios erdvės.

Ir makulatūros EKO bazei.

Keitimas, keitimasis ar .................

 ......kaip kuriamas uždraustų žodžių lageris

Gana išmintingi patarimai

Kaip išrinkti vaikui knygą

Išrinktos gražiausios 2018 metų knygos

http://alkas.lt/2019/02/08/isrinktos-graziausios-2018-metu-knygos/

Tremties istorija ir sugrįžęs dokumentas

Gimnazijos bibliotekoje turime šią knygą:

Joje - viena iš daugelio tragiškų mūsų tautos tremties istorijų: grupelė "priešų" - mama su dviem mažamečiais vaikais - lieka palikti likimo valiai Sibiro platybėse.....
Praėjus daugiau nei 70-čiai metų po prisiminimų autorės tėčio mirties Rešiotų lageryje, likimas  atidavė šeimai dokumentą - tėčio pasą.
Istoriją apie tai galite paskaityti čia:

Dokumentas sugrįžo.....


Ir būtinai paskaitykite šią knygą.

1850 metų spalio 9 dieną gimė Vincas Pietaris

V. Pietaris (1850 - 1902)

Vincas Pietaris - pirmojo lietuviško romano "Algimantas" autorius. 

Jį V. Pietaris pradėjo rašyti 1900 metų vasarą. 
 Prakalbą "Algimanto" skaitytojui  jo autorius baigia tokiais žodžiais: 

"Ne tai svarbu, kad mano darbas niekam nevertas, tik tai, jog nėra kam dirbti. Aš ir pats žinau savo darbo vertę, bet ką darysi, kad geresniam daug ko trūksta, o ypač trūksta gabumo."

Kaip trūksta mums šiandien tokio kuklumo......

Pirmosios romano „Algimantas“ dalys išėjo JAV, Pensilvanijos valstijoje, Šenandore, 1904 metais, taigi išleisto savo kūrinio rašytojas jau nebepamatė.

Greta kur kas naujesnių šio romano bei V. Pietario "Raštų" leidimų mūsų gimnazijos bibliotekoje turime ir beveik 100 metų senumo "Algimanto"  II tomą: jis - akivaizdu -  senokai nebekvepiantis leidyklos dažais. Bet užtatai yra liudininkas to laiko, kai šis romanas įsiliejo į lietuvių literatūros istoriją, buvo vertinamas ir skaitomas, nepaisant jo autoriaus kuklumo ir nedidelių vilčių.

Dar šiek tiek apie V. Pietarį