2026 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Ąžuolyno biblioteka..............

 ..................graži buvo ir iki atnaujinimo.

Tačiau dabar tapo dar gražesnė.

Pasivaikščiojome po jos bokšto leidinių saugyklas, paminėjome tremties dieną, ieškodami leidinių, duodančių autentiškų liudijimų apie šią mūsų tautos tragediją.

Deja, gražios bibliotekos patalpos, tačiau panorėjęs susipažinti su tremties istorija, o jei dar autentiškos ieškai..........tai ir nerasi.

Tuo tarpu mūsų gimnazijos bibliotekoje šios knygos visada paruoštos ne tik minėjimams, bet visada po ranka: yra dalykų, kurių negalima nežinoti ar pamiršti:


O čia mes Ąžuolyno bibliotekoje:














2026 m. birželio 15 d., pirmadienis

Buvome ...............

.......................Vilniuje. 

Lankėmės Genocido muziejuje.

Gimnazijos bibliotekoje turime gražią ir turiningą leidinių apie lietuvių tautos tremtį ir genocidą kolekciją.

Puikus papildymas tam, ką sužinojome ir pamatėme muziejuje:













2026 m. birželio 9 d., antradienis

Kelios Kauno rajono savivaldybės................

 .....................viešosios bibliotekos darbuotojos sukūrė labai neblogą žaidimą, kurį žaidžiant, malonu  atnaujinti žinias apie Kauno rajono istoriją, kultūrą ir įdomias asmenybes.

Buvome ir išbandėme:









2026 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Vadovėlių grąžinimo tvarka trečiokams

 


Labai gaila, ...................

 ............................kad poezija mūsų kasdienoje dažnai yra nuvertinama.

Ir labai be reikalo.

Solidžių poetų kūryba padeda mąstyti, apibendrinti, turtina žodyną, lavina vaizduotę ir emocijas, ir dar daug ką kita gero daro.

Todėl gražią vėlyvo pavasario dienos pamoką skaitėme ir deklamavome eilėraščius:










2026 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis

Lietuvių kalboje žodžiai...............

 ........................knygnešys ir knygnešystė turi ypatingą vietą. Kitos Europos kalbos (apie Afriką nieko nežinau) tokių žodžių net neturi.

Nors ir mūsuose laikais, kai knygą daugumai reikia įbrukti, o ne atnešti, kad paimtų, minėti žodžiai gali atrodyti išblėsę.

Bet tik gali.

Sisteminis, ilgalaikis, sąmoningas tautos priešinimasis kalbą naikinančiai sistemai turi būti žinomas ir gerbiamas.

Kaip pavyzdys, kurį, tačiau, taip sunku būtų pakartoti...

Šį kartą mokiniai skaitė autentiškas knygnešių istorijas, dėliojosi apibendrintą knygnešio portretą, bandė suprasti pasirinkimo "nešti knygas" pasekmes tiek knygnešiams, tiek jų šeimų nariams.

Puikus papildymas vadovėlio medžiagai.









2026 m. balandžio 30 d., ketvirtadienis

Tautodailininkas, kryždirbys.......

 ........... liaudies meistras, drožėjas, skulptorius, tradicinės kultūros puoselėtojas, buvęs Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojas ir šiaip - labai sąmojingas ir nuoširdus žmogus lankėsi bibliotekoje - Adolfas Teresius:





Gimnazijos bibliotekoje turime dvi knygas, kurios susijusios su svečiu - viena - solidus jo paties darbų albumas, kita - knyga apie vyresniąją seserį - Editą Reginą Teresiutę:



Kviečiu imti ir skaityti

 


2026 m. balandžio 24 d., penktadienis

"Pasauliu netikiu, o............

 ...................pasaka tikiu" (H. Radauskas)

Ši  poeto įžvalga paskatino patyrinėti pasakas atidžiau: skaitėme įvairių pasaulio tautų pasakas, dėliojome jų herojus, jų sutiktus gyvūnus, augalus, išgyventas situacijas ir nutikimus tam, kad rastume kažką esminio, kas svarbu buvo visoms tautoms, arba kažką visai skirtingo:





2026 m. balandžio 17 d., penktadienis

Visa mokykla................

 ...............rašėme diktantą. Mokiniai, mokytojai.....

Visuomet tikiesi, kad tekstas diktantui bus parinktas solidus, prasmingas, korektiškas.

Toks, kad tiktų visoms amžiaus grupėms rašyti ir skambėtų pagarbiai lietuvių kalbai.

Ir..............taip šį kartą neatsitiko. 

Su visa pagarba autoriui, pripažįstant, kad jo tekste buvo visa puokštė nūnai aktyvių ir eteryje voliojamų žodžių, kaip antai - galimai, įtrauktis, geros nuolaidos ir pan., - reikia pripažinti, kad tekstas gerokai lokalus - galbūt pusamžiams universitetą lankiusiems sugyventiniams pasidžiaugti.

Po tokiu tekstu šiaip, kur nors paraštėje visai tiktų parašyti: Pirk plytą.

Bet mes ištvėrėm tą diktantą. Parašėm.

Tikiuosi, kitais metais nacionalinis diktantas atneš kokybiškesnį tekstą.

Galimai...... 



2026 m. kovo 27 d., penktadienis

Nuo 2023 metų................

 ................Lietuvoje oficialiai minima žydų gelbėtojų diena. 

Kovo 15-ąją. 

Nėra visiems aišku, kodėl tik dabar, po šitiek metų pagaliau atkreiptas dėmesys į  tuos, kurie rizikavo visiškai viskuo savo okupuotoje Tėvynėje gelbėdami kartais ir visai nepažįstamus svetimtaučius, pakliuvusius į bėdą.

Už tai grėsė mirties bausmė sušaudant vietoje kartu su visais įvykio dalyviais: šeimos nariais ir gelbėtais žydais - kiek kartų tai atsitiko, niekas nežino. Sako, trūksta informacijos, aplinkybės neaiškios, dokumentai nepilni.....

Bandėm skaityti, ieškoti, kas, kodėl ir kaip gelbėjo. Turim, kuo stebėtis ir didžiuotis: Lietuva, nors tokia maža ir neskaitlinga, įvertinus proporcijas, yra antra pasaulyje pagal išgelbėtų žydų skaičių.

Po Olandijos. Kuri, beje, nebuvo sovietų okupuota, ir kurioje išduota garsioji Ana Frank.





2026 m. kovo 16 d., pirmadienis

Trisdešimt metų...............

 .................. Jurgis Bielinis platino draudžiamą lietuvišką spaudą.

Nenumirsiu, kol Lietuva atsistos ant kojų. Vokiečiai čia nebus. Jie turės išeiti. <...> Tik mums reikia pasinaudoti gera proga ir žiūrėti, kad vėl kas Lietuvos nepagriebtų.

                                                                                    Jurgis Bielinis, knygnešys

Šiandien minime knygnešių dieną.

Skaitome autentiškas jų gyvenimo istorijas, bandome suprasti, kokie tai buvo žmonės ir kokios svarbos jų darbai: