....................ne kitoms knygoms skaityti.
Ir beždžionės jų neskaitys, anei joks kitas padaras.
Tik žmogus. Ir ne visada jis - anoniminis skaitytojas.
Tebėra tradicija dovanoti knygą. Dedikuoti.
Kas ir kokiomis progomis rašo dedikacijas? Kur jas užrašo? Kokią dedikaciją ir kam skirčiau aš?
Štai tokie klausimai buvo atsakyti, pamačius, išvarčius ir išanalizavus dedikuotų knygų kolekciją:
........... jeigu aušrininkai, varpininkai ir kiti, paskum jų pėdomis ėjusieji, nebūtų pažadinę mūsų apmirusios tautos. <...>
Praeitis rodo, kaip lengva yra prarasti tautos laisvė ir kaip sunku ją atgauti. Kiekviena 16 vasario diena turi mums tai priminti. Šią tiesą žinodami, mes mokėsime branginti nepriklausomą Lietuvą".
Antanas Smetona
Vasario 16-ąją minint, 1930
Su Valstybės atkūrimo diena
.............................vasario 10 dieną Sintautų valsčiuje gimė Pranas Vaičaitis - lietuvių poetas.
Ir kam, iš tikro, mokytiesiems
Kentėti dėl prastų žmonių?
Kam vargą amžiną kęst jiemsiems,
Netekti gėrimų skanių?
Visų mūs norų gals - degtinė,
Saldus gyvenims mūs jausmų,
Erzėjims tuščias su merginoms -
Tai idealas mūs visų.
Kam rūpintis mums apie žmones,
Dėl jų da čion kančias kentėt?
<...>
O lietuvystė? Kam ji rūpi?
Kam sau dėl josios galvą sukt?
Tegul varguos prasčiokai tupi,
O mes, jauni, tik turim tukt.
Daina ekslietuvių
Sakyčiau, ilgai dainuojama......ir mažai tekstą tereikia pakoreguoti pagal nūdienos realijas.
Iš tiesų - juk ir vaikai daug ką supranta, mato ir jaučia.
Kaip tos kartos vaikai matė Sausio13-ąją ir ką suprato?
Ypač tie, kurie buvo prie Vilniaus televizijos bokšto?
Skaitėme, dalinomės, bandėme suprasti:
Kiekvienais metais vis nauja karta pirmokų susipažįsta su mokyklos biblioteka.
Būtų formalu, tačiau nėra :) - nesėdim ir nevėpsom.
