Tuščių
skundų, įgrisusių dejonių
Gana! Per daug, nenuoramos
rėksniai!
Gana verkšlenti jums, milžinai
svajonių,
Išlepinti ir sotūs tinginiai!
Pro akinius joj viskas jums
juodai!
Ne meilė jums į rūsčią širdį
šneka,
Tiktai garbės užgautos
apmaudai.
Jums viskas griūt, subirti
viskas žada:
Jau parausti net patys pamatai!..
Belieka jūsų mylistą, kaip
vadą,
Pagalbon melst: išgelbėk tu
tiktai!
Juk buvo laikas, kad prie kito
vairo
Stovėjote, išminčiai! Kuo tada
Nustebinot? Ne veltui nesidaro
Į jus dabar su ilgesiu tauta.
Dabar šalis, nuo jūsų
nusikreipus,
Beeina savo išminties keliu,
O jūsų priešai užkampiais
bešaipos,
Kad tapote verkšlentoju gailiu.
Ne kritikų, kur šmeižia, viską
peikia,
Ne pranašų bedugnės ateities, -
Mums reikia tų, kur susikaupę
veikia!
Daugiau darbų! Daugiau jaunos
vilties!
Maironis „Nuolat
verkšlenantiems politikams“, 1926
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą