Knygų rekomendacijos

Rugpjūčio mėnesio rekomenduojamos knygos – pakartotiniai knygų leidimai Šį kartą kviečiame prisiminti knygas, kurių tiražai jau buvo pasibaigę ir nusipirkti ar net pasiskolinti bibliotekoje buvo tapę sudėtinga. Jūsų dėmesiui – trys lietuvių autorių knygos paaugliams, kurių tiražą tikrai buvo verta pakartoti. Knygos, kurias verta prisiminti: pasinerti į nepaprastą jų pasaulį pirmą kartą arba su malonumu perskaityti dar kartą.

Kotryna Zylė  Sukeistas: mistinis romanas („Aukso žuvys“)  Rekomenduojama: Nuo 13 m. Trumpai: XXI amžius ir mitologija? Šį įdomų santykį galima rasti Kotrynos Zylės mistiniame romane „Sukeistas“ – tai kūrinys apie meilę, pasirinkimus ir akimirką, kai įprastas pasaulis ima trūkinėti. Šių dienų Vilniuje gyvenantys šešiolikmečiai Gabija ir Gedas, besimokantys Dailės mokykloje, ima pastebėti tai, ko neįmanoma paaiškinti vien logika. Ši knyga tikrai gali sudominti paauglius ir kartu suteikti progą pasikalbėti apie Vilnių, mitologiją ir tautosaką, jos aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje, mirties ir anapusybės vaizdinius, baimę, tarpusavio santykius ir žmogaus pasirinkimus. Įvertinimai: 2019 m. pelnė gražiausios knygos apdovanojimą – įvertinta už estetinę vaizdinę raišką, 2020 m. gavo dr. Aloyzo Petriko premiją, taip pat nominuota kaip geriausia knyga paaugliams „Metų knygos 2019“ paauglių knygų ketvertuke ir tais pačiais metais nominuota Prano Mašioto premijai laimėti.

Justinas Žilinskas Mano Vilnius mano: kelionė per miesto istoriją („Aukso žuvys“) Rekomenduojama: Nuo 11 m. Trumpai: Justino Žilinsko „Mano Vilnius mano: kelionė per miesto istoriją“ – nuotykinis romanas paaugliams, kviečiantis Vilniaus istoriją atrasti per paslaptis, keliones laiku ir pačių herojų patirtis. 2010-ųjų Vilniuje bendraklasiai Aistė ir Simas, užklydę į apleistą namą Antakalnio gatvėje, sutinka paslaptingą Metraštininką. Nuo tos akimirkos prasideda kelionė per laiką ir miestą: kunigaikščių menes, senąsias kapines, įvairius laikmečius – pačius seniausius laikus, renesansą, baroką, okupacijų metus. Draugai sutinka nemažai istorinių asmenybių, patiria linksmų ir skaudžių nuotykių, o svarbiausia – išmoksta į savo miestą žiūrėti visai kitomis akimis. Knyga gali tapti puikiu atspirties tašku istorijos, pilietiškumo, lietuvių kalbos ir literatūros pamokoms, o Vilniaus mokykloms – smagiu būdu susieti miesto istoriją su vietomis, kurias mokiniai mato kasdien. Nes istorija daug įdomesnė, kai gali į ją įžengti pats. Įvertinimai: 2015 m. IBBY Lietuvos skyriaus išrinkta meniškiausiai iliustruota knyga paaugliams.

Kristina Gudonytė Jie grįžta per pilnatį („Tyto Alba“) Rekomenduojama: Nuo 10 m. Trumpai: Kristinos Gudonytės „Jie grįžta per pilnatį“ – paslaptingas nuotykinis romanas, kuriame XVI amžiaus Vilnius susitinka su šių dienų miestu. Per vasaros atostogas šešiolikmetė Berta gauna netikėtą darbą – ji tampa rekvizitininke tarptautinėje kino komandoje, Vilniuje kuriančioje filmą apie karalienę Boną. Pirmoji rimta užduotis? Parūpinti filmavimui žmogaus kaukolę. Nuo čia ir prasideda nuotykiai, kuriuose vis sunkiau atskirti, kur baigiasi vaidyba ir prasideda tikrovė. Berta ir jos draugas Žygis ne tik klaidžioja po gimtąjį Vilnių – seka legendų pėdsakais: susiduria su Žygimanto Augusto šmėkla, ieško Jonų bažnyčioje paslėptų lobių, seka vaiduoklių istorijomis ir atranda miestą, kuriame praeitis niekur nėra dingusi, bet ir persikelia į Renesanso laikus, kur sutinka dar jauną patį Žygimantą Augustą. Ši kinematografiška ir įtraukianti knyga gali būti puikus palydovas istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokose – ji kviečia domėtis Renesanso epocha, Žygimanto Augusto ir Bonos istorija, Vilniaus kultūros paveldu bei miesto legendomis. Įvertinimai: Buvo nominuota „Metų knygos“ rinkimuose paauglių kategorijoje 2015 m. 2016 m. pelnė „Patriotų“ premiją.

Knygas rekomenduoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centro tyrėjai.

Vienoje iš Kauno......

 ...........Akropolio parduotuvių :)

Naudinga žinoti, kad............

 ................. yra toks tyrimas.

Ąžuolyno biblioteka..............

 ..................graži buvo ir iki atnaujinimo.

Tačiau dabar tapo dar gražesnė.

Pasivaikščiojome po jos bokšto leidinių saugyklas, paminėjome tremties dieną, ieškodami leidinių, duodančių autentiškų liudijimų apie šią mūsų tautos tragediją.

Deja, gražios bibliotekos patalpos, tačiau panorėjęs susipažinti su tremties istorija, o jei dar autentiškos ieškai..........tai ir nerasi.

Tuo tarpu mūsų gimnazijos bibliotekoje šios knygos visada paruoštos ne tik minėjimams, bet visada po ranka: yra dalykų, kurių negalima nežinoti ar pamiršti:

O čia mes Ąžuolyno bibliotekoje:

Buvome ...............

.......................Vilniuje. 

Lankėmės Genocido muziejuje.

Gimnazijos bibliotekoje turime gražią ir turiningą leidinių apie lietuvių tautos tremtį ir genocidą kolekciją.

Puikus papildymas tam, ką sužinojome ir pamatėme muziejuje:

Kelios Kauno rajono savivaldybės................

 .....................viešosios bibliotekos darbuotojos sukūrė labai neblogą žaidimą, kurį žaidžiant, malonu  atnaujinti žinias apie Kauno rajono istoriją, kultūrą ir įdomias asmenybes.

Buvome ir išbandėme:

Vadovėlių grąžinimo tvarka IE, IF, IG, IH

 

Vadovėlių grąžinimo tvarka trečiokams

 

Labai gaila, ...................

 ............................kad poezija mūsų kasdienoje dažnai yra nuvertinama.

Ir labai be reikalo.

Solidžių poetų kūryba padeda mąstyti, apibendrinti, turtina žodyną, lavina vaizduotę ir emocijas, ir dar daug ką kita gero daro.

Todėl gražią vėlyvo pavasario dienos pamoką skaitėme ir deklamavome eilėraščius:

Leidinių grąžinimo tvarka antrokams ir IA,IB,IC,ID

 

Leidinių grąžinimo tvarka ketvirtokams

 

Lietuvių kalboje žodžiai...............

 ........................knygnešys ir knygnešystė turi ypatingą vietą. Kitos Europos kalbos (apie Afriką nieko nežinau) tokių žodžių net neturi.

Nors ir mūsuose laikais, kai knygą daugumai reikia įbrukti, o ne atnešti, kad paimtų, minėti žodžiai gali atrodyti išblėsę.

Bet tik gali.

Sisteminis, ilgalaikis, sąmoningas tautos priešinimasis kalbą naikinančiai sistemai turi būti žinomas ir gerbiamas.

Kaip pavyzdys, kurį, tačiau, taip sunku būtų pakartoti...

Šį kartą mokiniai skaitė autentiškas knygnešių istorijas, dėliojosi apibendrintą knygnešio portretą, bandė suprasti pasirinkimo "nešti knygas" pasekmes tiek knygnešiams, tiek jų šeimų nariams.

Puikus papildymas vadovėlio medžiagai.

Tautodailininkas, kryždirbys.......

 ........... liaudies meistras, drožėjas, skulptorius, tradicinės kultūros puoselėtojas, buvęs Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojas ir šiaip - labai sąmojingas ir nuoširdus žmogus lankėsi bibliotekoje - Adolfas Teresius:

Gimnazijos bibliotekoje turime dvi knygas, kurios susijusios su svečiu - viena - solidus jo paties darbų albumas, kita - knyga apie vyresniąją seserį - Editą Reginą Teresiutę:

Kviečiu imti ir skaityti

 

"Pasauliu netikiu, o............

 ...................pasaka tikiu" (H. Radauskas)

Ši  poeto įžvalga paskatino patyrinėti pasakas atidžiau: skaitėme įvairių pasaulio tautų pasakas, dėliojome jų herojus, jų sutiktus gyvūnus, augalus, išgyventas situacijas ir nutikimus tam, kad rastume kažką esminio, kas svarbu buvo visoms tautoms, arba kažką visai skirtingo:

Visa mokykla................

 ...............rašėme diktantą. Mokiniai, mokytojai.....

Visuomet tikiesi, kad tekstas diktantui bus parinktas solidus, prasmingas, korektiškas.

Toks, kad tiktų visoms amžiaus grupėms rašyti ir skambėtų pagarbiai lietuvių kalbai.

Ir..............taip šį kartą neatsitiko. 

Su visa pagarba autoriui, pripažįstant, kad jo tekste buvo visa puokštė nūnai aktyvių ir eteryje voliojamų žodžių, kaip antai - galimai, įtrauktis, geros nuolaidos ir pan., - reikia pripažinti, kad tekstas gerokai lokalus - galbūt pusamžiams universitetą lankiusiems sugyventiniams pasidžiaugti.

Po tokiu tekstu šiaip, kur nors paraštėje visai tiktų parašyti: Pirk plytą.

Bet mes ištvėrėm tą diktantą. Parašėm.

Tikiuosi, kitais metais nacionalinis diktantas atneš kokybiškesnį tekstą.

Galimai...... 

Nuo 2023 metų................

 ................Lietuvoje oficialiai minima žydų gelbėtojų diena. 

Kovo 15-ąją. 

Nėra visiems aišku, kodėl tik dabar, po šitiek metų pagaliau atkreiptas dėmesys į  tuos, kurie rizikavo visiškai viskuo savo okupuotoje Tėvynėje gelbėdami kartais ir visai nepažįstamus svetimtaučius, pakliuvusius į bėdą.

Už tai grėsė mirties bausmė sušaudant vietoje kartu su visais įvykio dalyviais: šeimos nariais ir gelbėtais žydais - kiek kartų tai atsitiko, niekas nežino. Sako, trūksta informacijos, aplinkybės neaiškios, dokumentai nepilni.....

Bandėm skaityti, ieškoti, kas, kodėl ir kaip gelbėjo. Turim, kuo stebėtis ir didžiuotis: Lietuva, nors tokia maža ir neskaitlinga, įvertinus proporcijas, yra antra pasaulyje pagal išgelbėtų žydų skaičių.

Po Olandijos. Kuri, beje, nebuvo sovietų okupuota, ir kurioje išduota garsioji Ana Frank.