.....rūstaudami grįžta
ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint.
Vei! kaip ant ežerų visur langai pasidaro,
Lygei kaip antai stikliorius įdeda stiklą.
Taipgi namai žuvų, kur varlės vasarą šventė,
Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia
ir tamsoj miegoti kiekvieną gyvulį siunčia.
Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams,
Kad ir balos ir klampynės pradeda rauktis,
Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja.
Kelias, kad jį mėgina trenkt šokinėdami ratai,
Nei koks būbnas įtemptas dėl pašalo trinka,
Taip kad garsas jo toli galvoj atsiliepia.
Taigi dabar jau vėl sviets sveikint pradeda ŽIEMĄ.
Kristijonas Donelaitis,
"Metai" - Žiemos rūpesčiai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą