Lietuviai turėjo būti kantrūs: kantriai laukti, kol išsibaigs laisvų nuo atsakomybės bajorų išvirta košė, susiklos naujos aplinkybės ir užaugs tautos nusivylimą ir viltis asmeniškai į savo širdis priėmę lyderiai.
Štai dr. Jono Basanavičiaus atsišaukimo, išspausdinto 1905 metų lapkričio 11 dieną "Vilniaus žiniose" ištrauka:
"Atėjo dabar, kaip matome, laikas, kad po ilgo tylėjimo galima kiek balsiau prakalbėti: kurie troško savo kraštui geresnės, laimingesnės ateities, už tai vargo, kentėjo, buvo persekiojami - dabar iškovojo šiokius tokius palengvinimus, iš kurių galės pasinaudoti visi.
Lai būna garbė visiems kankiniams už laisvę ir žmonių gerovę. Dabar, pasinaudodami naujai įgytomis laisvėmis: žodžio, susirinkimų ir susidraugavimų, susispieskime krūvon visi, kam rūpi prikėlimas Lietuvos iš miego, iš neturto, iš tamsos, iš nužeminimo."
Jonas Basanavičius "Rinktiniai raštai"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą