1550 metų gruodžio 7 dieną...........

 ..........Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Naugardo ir Trakų vaivados našlė Barbora Radvilaitė Goštautienė, antroji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona tapo Lenkijos karaliene.

Visko apie šią moterį pripasakota, prirašyta, prikurta ir priburta. Deja, dauguma tų rašymų - ne Lietuvos draugų rašyta, o todėl - kai kas apie ją neaišku, kai kas - netikra, bet, paskaičius daugiau nei Wikipedia rašo, galima pasitikrinti faktus, kartu LDK  ir Vilniaus miesto istorija pasidomėti.

Gimnazijos bibliotekoje turime ne vieną knygą, kurioje rašoma apie Barborą Radvilaitę. Taip susiklostė, kad čia susitelkė daugiausia lenkų autorių leidiniai, tad Lietuva jų vertinimuose - ne ta šalis, kur upės teka. Ir Barbora ne visai ta karalienė. 

Bet norint, atsirinkti faktus galima, nes bendražmogiškų dalykų dviem lenkų vėliavos spalvom vis tiek nenuspalvinsi:

Beje, labai įdomią parodą šia ir kitomis su šia istorija susijusiomis temomis paruošė Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka. Štai nuoroda tiems, kurie smalsūs:

Diptichas karališkajai porai

1926 metų lapkričio 3-ją.......

 ......gimė Valdas Adamkus - aplinkosaugininkas, vienas iš atkurtos Lietuvos prezidentų. 

Gimnazijos bibliotekoje turime keletą labai gražiai išleistų knygų apie šį žmogų: jo gyvenimas buvo itin įdomus - galima tik pasvajoti apie tokias galimybes susipažinti su tokia daugybe įdomių žmonių ir šalių, kurias turėjo Valdas Adamkus.

Tiems, kas ne itin mėgsta skaityti (tiek tos, neaiškinsiu vėl ir vėl, kad įprotį skaityti reikia žūt būt savyje įdiegti), šios knygos siūlo galybę gražių, kokybiškų ir įdomių nuotraukų pažiūrėti. Galbūt jos ir paskleistos kuri-kur internete, bet vienoje vietoje sudėtos jos kuria stiprų įspūdį apie Lietuvos Respublikos prezidento gyvenimą.

Beje, Valdas Adamkus yra buvęs ir mūsų gimnazijoje:

O štai minėtos knygos:

Per Vėlines ne apie Vėlines

"Kas gerai žino tuometinius įvykius (apie 1830-1832 metus - red. past.) paliudys, kad autorius istorines scenas ir veikiančių asmenų charakteristikas nupiešė sąžiningai, nieko nepridėjęs ir nieko niekur neperdėjęs."  A. Mickevičius

Juo labiau skaudu skaityti:

Adomas Mickevičius "Vėlinės" III dalis, 

VII scena - Salonas Varšuvoje

Vaikščiojome po reformatų Vilnių

.......kartu su istorijos mokytoja V.Vėjelyte ir jos mokiniais - III klasės gimnazistais.

Ekskursijos vadovė vedžiojo mus po įdomiausias Vilniaus senamiesčio vietas, susijusias  su Vilniaus reformatais.

Dabar  vidutinio dydžio mokyklos bibliotekoje turime apie 16 000 vienetų leidinių, Abraomo Kulviečio - protestantiškų idėjų skleidėjo Lietuvoje turtas - 88 knygos (turtinga biblioteka 16 amžiuje), atrodytų, turėtų kelti šypseną...tačiau - taip stipriai kritus spausdinto žodžio piniginiam įvertinimui,  ar daug mūsų amžininkų sugeba pasinaudoti nepakitusia knygų nešama verte? 

Paprasčiau pasigrožėti architektūra. 

Gimnazijos bibliotekoje turime ne vieną knygą apie senąjį Vilnių, todėl lengva yra palyginti, kaip atrodo mūsų lankytos vietos dabar ir prieš 100 ir daugiau metų.

Seminarijos kiemas dabar:

Ir prieš 100 metų:

Stiklių gatvė dabar:

Ir prieš 100 metų:

Tokią dabar matėme Reformatų bažnyčią:

O taip ji atrodė prieš šimtmetį: 

Dar daug įdomių tebesančių ir jau išnaikintų Vilniaus miesto vietų, pastatų galima pamatyti albumuose, saugomuose mūsų gimnazijos bibliotekoje:

Argi ne įdomu, grįžus iš ekskursijos po Vilnių, peržiūrėti, kokios mano aplankytos vietos buvo tada, kai dar nebuvo manęs?

Mes - Martyno Mažvydo bibliotekoje

 Spalio 16 dieną būrelis mūsų gimnazistų - mokytojos J. Burinskienės mokinių - išvykome į Vilnių: šaudėm 2 zuikius - dalyvavome tarptautinėje konferencijoje apie A. Puškiną bei pasivaikščiojome po didžiausią ir turtingiausią Lietuvos Respublikos biblioteką.

Maža to, morališkai palaikėme II klasės gimnazistę Gretą, kuri, mokytojai padedant, paruošė pranešimą ir sėkmingai jį pristatė:

1529 metų rugsėjo 29 dieną -

 - tai yra beveik prieš 500 metų įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. 

Istorikai gudročiai pavadino jį "Lietuvos diplominiu darbu" , na, kad aiškiau būtų, kokio svarbumo tai buvo dokumentas mūsų valstybei - valstybės brandos požymis. Ir dar pridėkim, kad toji branda jau buvo atėjusi prieš 500 metų. Ar mums dera kuklintis? Tikrai ne.

Gimnazijos bibliotekoje turime knygą apie Pirmąjį Lietuvos Statutą: su  Statuto tekstu, daugybe paaiškinimų, iliustracijų. 

Kviečiu pavartyti, pasidomėti - gal tai duos postūmį gilesniam Lietuvos istorijos mokymuisi.

 Kauno ir Kauno rajono mokinių bei darželinukų darbų paroda bibliotekos skaitykloje tapo gera priežastimi mūsų mokyklos mokiniams pakalbėti apie šiuos darbus angliškai ir rusiškai. 

Šių kalbų mokytojos pakvietė savo mokinius pagilinti savo įgūdžius, žvelgiant į parodos eksponatus.

Mokiniai renka medžiagą savo pasisakymams anglų kalba:

Rusų kalbos pamoka:

Nuo rugsėjo 21 dienos

 Bibliotekos skaitykloje galite apžiūrėti parodą - tarptautinio projekto rezultatą: "Menas ir kultūra pasauliui".

Joje - Kauno ir Kauno rajono mokyklų bei darželių auklėtinių piešiniai, vaizduojantys svečių šalių simbolius, lankytinas vietas, žmones, gyvūnus ir šiaip abstrakcijas. Daliai darbelių padaryti panaudotos įvairiausios medžiagos: keramika, plastmasė, vinys, sagos, jūros kriauklės,  karoliai, medis - išradingi tie vaikai. Įdomiai atrodo jų darbai.

Viena iš šios parodos organizatorių - anglų kalbos mokytoja Kristina Grigaitė Bliūmienė

Karantinas, pandemija, virusas ir...............genialūs kūriniai

Po teisybei, pandemijų Europos žemyno ribose buvo daugybė. Milijonai žmonių jų metu mirė, neteko artimųjų, namų. 

Tačiau buvo ir tokių, kurie ne tik išvengė baisiųjų ligų - maro, choleros, bet tuo sunkiu metu parašė genialius kūrinius. 

Keletą tokių pavyzdžių turime ir mūsų gimnazijos bibliotekoje:

Taigi žmogaus protas nebūtinai turi pasiduoti visuotiniam stresui. Mums liko ne tokia ir sunki užduotis - sugebėti šias knygas perskaityt.

 Tarp naujų knygų gimnazijos bibliotekoje galite rasti ir šią:

Joje pasakojama, kaip Adolfas Ramanauskas - Vanagas, lydimas kelių partizanų, nuo Kazlų Rūdos miškų keliauja pas žemaičius į  1949 metų vasarį vykusį Lietuvos partizanų vadų susitikimą. 

Šioje knygoje realūs įvykiai interpretuojami pasitelkus istorinius dokumentus bei archeologinius tyrinėjimus.

Bet tai dar ne viskas apie šią naujieną: knyga - su autoriaus autografu ir geriausiais linkėjimais gimnazijos bibliotekai: 

Autorius pasirašo knygą:

Keitimas, keitimasis ar .................

 ......kaip kuriamas uždraustų žodžių lageris

Vadovėlių ir kitų leidinių grąžinimo bibliotekai tvarka

Šiuo metu biblioteka neaptarnauja skaitytojų,

tačiau dabar gera proga išbandyti naujus Vyturys.lt pasiūlymus ir suteikiamas galimybes.
Prisijungiate prie Vyturys.lt

Mokiniams ir tėveliams skirtas registracijos kodas - kunluksos.

Mokytojams verta peržiūrėti informaciją čia - https://vyturys.lt/duk

Jei norite paklausyti įrašytų knygų - ieškokite jų čia - https://soundcloud.com/vyturys-382449132/popular-tracks

Beveik prieš 3 dešimtis metų......

.........pirmosiomis dienomis Lietuvoje aš patyriau tokius įspūdžius:

• Dažniausiai kelio pakraštyje yra birus smėlis ir žvyras. 
• Jau man pasidarė aišku, kodėl tiedu žodžiai -"varijotas" ir "vairuotojas" - yra tokie panašūs. Daugelis vairuotojų nepaiso eismo taisyklių keliuose ir nepagarbūs kitiems.
• Prekiniai sunkvežimiai paprastai yra pilkos ar tamsiai mėlynos spalvos ir be jokių užrašų. Ką jie veža?
• Degalinėse nėra pompų padangoms pūsti.
• Vyksta daug statybų, ypač daug statoma miestų ir miestelių pakraščiuose privačių namų.
• Prie namų - sukasti daržai. Nemačiau paliktų pievelių.
• Užmiestyje daug didelių, ilgų pastatų - karvių fermų, kurios atrodo be gyvybės ženklų.
• Girtų žmonių gatvėse gali pamatyti ir dieną.
• Visose kavinėse ir restoranuose naudojami aliuminiai peiliai, šaukštai ir šakutės.
• Per radiją ir televiziją daug kalbama rusiškai ir lenkiškai.
• Praeiviai susitikę nesisveikina ir labai įtartinai į tave pasižiūri, kai tu pasakai jiems "labas".

.......štai tokią Lietuvą pamatė JAV lietuvių emigrantų šeimoje gimęs Edmundas Čapas. 1992 metais šis žmogus dviračiu keliavo per Lietuvą - savo tėvų ir senelių gimtinę: po Kovo 11-osios buvo praėję dveji metai. 

Gabalėlis Kauno istorijos

XIX amžiaus viduryje Kaune atsitikusios istorijos įrodymų ieškojome su gimnazijos antrokais ir jų mokytoja J. Burinskiene Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

Carinės Rusijos aukštuomenės dama, netikėtai mirusi Kaune, buvo palaidota šioje bažnyčioje, kuri carinės administracijos buvo paversta cerkve. 

Kaip kartais susipina žmogaus ir svetimųjų valdomos valstybės likimai, mokėmės pasisakyti rusiškai ir angliškai.

Pagaliau suradome tą epitafiją

Ieškome atsakymų į painokos istorijos klausimus

Po pamokos

Paieškos rezultatai

Žiniatinklio rezultatai

Vasario 16-oji neišaušo staiga

Lietuviai turėjo būti kantrūs: kantriai laukti, kol išsibaigs laisvų nuo atsakomybės bajorų išvirta košė, susiklos naujos aplinkybės ir užaugs tautos nusivylimą ir viltis asmeniškai į savo širdis priėmę lyderiai. 
Štai  dr. Jono Basanavičiaus atsišaukimo, išspausdinto 1905 metų lapkričio 11 dieną "Vilniaus žiniose" ištrauka:

"Atėjo dabar, kaip matome, laikas, kad po ilgo tylėjimo galima kiek balsiau prakalbėti: kurie troško savo kraštui geresnės, laimingesnės ateities, už tai vargo, kentėjo, buvo persekiojami - dabar iškovojo šiokius tokius palengvinimus, iš kurių galės pasinaudoti visi.
Lai būna garbė visiems kankiniams už laisvę ir žmonių gerovę. Dabar, pasinaudodami naujai įgytomis laisvėmis: žodžio, susirinkimų ir susidraugavimų, susispieskime krūvon visi, kam rūpi prikėlimas Lietuvos iš miego, iš neturto, iš tamsos, iš nužeminimo."

Jonas Basanavičius "Rinktiniai raštai"

Turime naujų knygų

Kviečiu skaityti šias knygas, kurias gavo gimnazijos biblioteka

Taip pat gavome  F. Kafkos "Procesą" ir kitas noveles; naują Š. Brontės "Džeinė Eir" leidimą; atnaujintą  S. Giuntekino "Čiauškutę", J. Kunčino "Tūlą", H. Hesės "Stepių vilką".