Paroda

Bibliotekos skaitykloje galite pamatyti autorinį I B klasės mokinės Viltės Ažukaitės darbą "A. Puškino metų laikų kalendorius".
Su šiuo darbu Viltė dalyvavo 2017 metais vykusiame meninės saviraiškos konkurse "Mano Puškinas", kurį organizavo A. Puškino muziejus.
Tam, kad sukurtų šį darbą, gimnazistė, padedama rusų kalbos mokytojos  
  J. Burinskienės, gilinosi į A. Puškino  biografiją bei  kūrybą - ir svarbiausius šio žymaus poeto gyvenimo faktus sudėjo į keturis metų laikus.

Viktorina "Pažink aviacijos pasaulį" ir jos rezultatai

     Sausio 16 dieną II D klasės mokiniai dalyvavo viktorinoje,  kurioje visi klausimai buvo susiję su aviacija. 
Kvietimą dalyvauti šioje viktorinoje gavome iš VŠĮ "AP idėjos" ir paramos fondo "Sparnai svajonei".

Ta pačia proga prisiminėme keletą įsimintinų faktų iš Lietuvos Respublikos aviacijos istorijos: garsųjį akronimą ANBO (Antanas Nori Būti Ore), aviatoriaus A. Gustaičio gyvenimą bei likimą, taip pat Darių ir Girėną.
           Sėkmingiausiai į viktorinos klausimus atsakė II D klasės mokinė Erika Naujokaitytė.

Viktorinos nugalėtoja

Viktorina tuoj prasidės

Mąstome....

O tiems, kurie norėtų daugiau sužinoti apie Lietuvos aviacijos istoriją, tarpukario Lietuvos aviatorių gyvenimą, veiklą ir likimus - štai knygos, kurias galite gauti  gimnazijos bibliotekoje ir apie tai paskaityti:
  

Minint Sausio - 13-ją

       Tą sausio 13-ją, kuria prisimenam - buvo labai šalta. Sniegas, vėjas ir šaltis būrė budinčius žmones aplink mieste ar tiesiog prie saugomo objekto sukurtų laužų.
Nebuvo mobiliųjų telefonų, Vilniaus televizija - užgrobta. Žinių, kas vyksta, labai trūko net ir tada, kai jas transliuoti ėmė Kaunas. 
O ir labai jas pažiūrėsi, kai budi prie kokio nors svarbaus pastato.
     Keletą tų dienų spaudos leidinukų, kurių su tokia viltimi tada laukėme - galite apžiūrėti mūsų gimnazijos bibliotekoje. Vieną jų gimnazijai padovanojo pirmasis Kauno rajono meras V. Senvaitis, o kitus išsaugojo  gimnazijos mokytoja 
J. Burinskienė.

Svečiuose - partizano sūnus

Šventų Kalėdų išvakarėse gimnazijoje lankėsi ir bibliotekoje su gimnazistais susitiko visuomenininkas, žurnalistas, partizano sūnus Aurelijus Noruševičius.

Svečias pasakojo mokiniams apie ypatingą savo šeimos istoriją - savo tėvo - būrio vado Stasio -  auką Tėvynei, persekiojamą, į Sibirą ištremtą motiną, pas svetimus žmones augusius brolius ir seseris.
"Aš turėjau keturias mamas," - sakė A. Noruševičius, - "Ir dar visai mažas tapau "bandituku"- bandito sūnumi". Visi Naruševičiai buvo prisiekę kovotojai prieš okupantų valdžią. Didžioji dalis šios šeimos vyrų ir žuvo toje kovoje.

Gimnazijos bibliotekai A.Naruševičius padovanojo savo išleistą knygelę, kurioje greta savo giminės kovos ir kančių istorijos aprašė ir daugelio kitų Lietuvos partizanų istorijas, žūties aplinkybes, surinko jų portretus ir liudininkų pasakojimus. 

Domimės ir savo krašto istorija

       Mokantis savo Tėvynės istoriją, nagrinėjant savo valstybės raidą, įžymių valstybės veikėjų gyvenimą ir veiklą, būtina susipažinti ir su krašto, kuriame gyveni, istorija bei įžymybėmis.

Vienas žymiausių žmonių Garliavos apylinkėse – provizorius, knygnešys, „Aušros“ bendradarbis, Jono Basanavičiaus draugas Kazys Aglinskas (1851-1924).

Apie šių dviejų žmonių ir dar daugelio kitų mažiau žinomų lietuvybei ir Lietuvos valstybingumui nusipelniusių veikėjų likimus ir darbus kalbėjomės su mūsų gimnazijos antrokais Kauno rajono viešojoje bibliotekoje.

Čia vartėme knygas apie J. Basanavičių bei jo paties parašytus leidinius, ieškojome biografinių duomenų apie K. Anglicką, K. Sakalauską-Vanagėlį, J. Andziulaitį, Joną ir Petrą Vileišius, M. Davainį-Silvestravičių, A.Baltrušaitį, J. Gabrį-Paršaitį ir dar daugelį kitų iškilių XX a. pradžios Lietuvos ir Garliavos krašto šviesuolių.

                                                                                                                 

                                                                                                                  E. Raudaitienė, J. Sipavičienė

Apie seminarą Vilniuje, P. Vileišio rūmuose

Baigiantis jubiliejiniams I.Simonaitytės metams, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko seminaras lietuvių kalbos mokytojams ir bibliotekininkams. Jo metu šio instituto darbuotojai bei Vilniaus universiteto profesoriai kalbėjo apie Mažosios Lietuvos asmenybes mokykloje, vardijo būdus, kaip parodyti šiuolaikinių  mokinių kartai jų svarbą; priminė liuteroniškosios Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros bruožus.

P. Vileišio rūmai, kurių salėje vyko seminaras

I. Simonaitytė nebuvo atsitiktinis fenomenas lietuvių literatūroje. Konteksto svarbą, pristatant mokiniams lietuvių autorius, pabrėžė visi prelegentai.

Vienas iš seminaro prelegentų - doc.dr. Darius Kuolys

Įdomūs man pasirodė faktai apie I. Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas". Yra dvi šio romano pabaigos: viena - pačios autorės, turinti viltingą pabaigą su tolimesniu Rožytės gyvenimu ir visiems žinoma - redaktoriaus Liudo Giros pasiūlyta versija, kurioje Šimonių linija baigiasi.

Už "Aukštujų Šimonių likimą" I. Simonaitytė gavo pirmąją valstybinę literatūros premiją. Tai buvo 1935 metais. Beje, rankraštį redaguoti gavęs Liudas Gira iš pradžių nepatikėjo, kad tai originalus niekam nežinomos Ėvės kūrinys; vertė ją prisipažinti, kur tekstą ėmusi, kad išverstų.

Pro šį LLTI salės langą matyti namas, kuriame gyveno I. Simonaitytė

LLTI biblioteka P. Vileišio rūmuose

Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimą" galite paskaityti ir mūsų gimnazijos bibliotekoje.

O apie pačią rašytoją galite daug ką sužinoti jos bičiulės Onos Pajedaitės knygoje "Ji buvo Simonaitytė"

Įdomios ir naudingos knygos tėvams ir mokytojams