Baigiantis jubiliejiniams I.Simonaitytės metams, Lietuvių literatūros
ir tautosakos institute įvyko seminaras lietuvių kalbos mokytojams ir
bibliotekininkams. Jo metu šio instituto darbuotojai bei Vilniaus universiteto profesoriai kalbėjo apie Mažosios Lietuvos asmenybes mokykloje, vardijo būdus, kaip parodyti šiuolaikinių mokinių kartai jų svarbą; priminė liuteroniškosios Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros bruožus.
P. Vileišio rūmai, kurių salėje vyko seminaras |
I. Simonaitytė nebuvo atsitiktinis fenomenas lietuvių literatūroje. Konteksto svarbą, pristatant mokiniams lietuvių autorius, pabrėžė visi prelegentai.
Vienas iš seminaro prelegentų - doc.dr. Darius Kuolys |
Įdomūs man pasirodė faktai apie I. Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas". Yra dvi šio romano pabaigos: viena - pačios autorės, turinti viltingą pabaigą su tolimesniu Rožytės gyvenimu ir visiems žinoma - redaktoriaus Liudo Giros pasiūlyta versija, kurioje Šimonių linija baigiasi.
Už "Aukštujų Šimonių likimą" I. Simonaitytė gavo pirmąją valstybinę literatūros premiją. Tai buvo 1935 metais. Beje, rankraštį redaguoti gavęs Liudas Gira iš pradžių nepatikėjo, kad tai originalus niekam nežinomos Ėvės kūrinys; vertė ją prisipažinti, kur tekstą ėmusi, kad išverstų.
Pro šį LLTI salės langą matyti namas, kuriame gyveno I. Simonaitytė |
LLTI biblioteka P. Vileišio rūmuose |
Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimą" galite paskaityti ir mūsų gimnazijos bibliotekoje.
O apie pačią rašytoją galite daug ką sužinoti jos bičiulės Onos Pajedaitės knygoje "Ji buvo Simonaitytė"
O apie pačią rašytoją galite daug ką sužinoti jos bičiulės Onos Pajedaitės knygoje "Ji buvo Simonaitytė"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą