2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Dar viena žinutė Lietuvos kariuomenės šimtmečio proga

Visai neseniai gimnazijos biblioteka gavo dovanų dvi labai gražiai Krašto apsaugos ministerijos ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus išleistas knygas - dviejuose knygos tomuose galite rasti išsamią informaciją apie Lietuvos krašto apsaugos ministrus, kariuomenės vadus, pradedant LDK didžiuoju etmonu Petru Mangirdu (tarnybą ėjo 1494 -1497) iki šių dienų.
Minint Lietuvos kariuomenės dieną, gera proga pasidomėti tais, kurie saugojo ir saugoja mūsų Tėvynę:






Minime Lietuvos kariuomenės šimtmetį

Su gimnazistų grupe Lapkričio 23-ąją – šį kartą – Lietuvos kariuomenės  šimto metų jubiliejų - minėjome lankydami kai kurias 1919-1920 metų savanorių atminimo vietas Garliavoje: 
paminklą - suolelį su pakaunės savanorių vardais (Garliavoje yra du tokie suoleliai iš 11-kos, pastatytų aplink Kauną) ir Jonučių kapines, kuriose palaidoti daugiau nei 30 Vyties Kryžiaus kavalierių. 


Su gimnazistais kalbėjomės apie savanorystės idėją, žmogaus gyvenimo tikslus, pasiaukojimą, didvyrių atminimo įamžinimo sėkmes ir nesėkmes, degėme atminimo žvakeles.


Pakeliui dar aplankėme ir numanomą garsiojo Garliavos vaistininko, knygnešio, Jono Basanavičiaus draugo ir bendraminčio Kazimiero Aglinsko kapo vietą – šio žmogaus gyvenime taip pat buvo daug pasiaukojimo ir meilės Tėvynei.
                                         

Tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Garliavos krašto savanorius ir pačios Garliavos istoriją - visada kviečiu pasiskaityti šią ypatingą knygą:





2018 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Dviguba pareiga


Janis Rainis (1865-1929)


   Taip latvių poetas Janis Rainis pavadino šį ketureilį


              To vieno neužtenka,
              Dvejaip mokėti tenka:
              Gyvent - kitiems kad būtų gera,
              Ir mirt kaip žmogui dera.

              1907


                      

2018 m. lapkričio 18 d., sekmadienis

Lapkričio 18 dieną Latvija švenčia savo valstybės šimtmetį

Tai šita tauta tais pačiais metais, kaip ir mes, atkūrė savo valstybę, tai šitie žmonės kalba vienintele mūsų kalbai visu kuo gimininga kalba, tai jų auksakaliai kadaise nukaldino mūsų karaliaus Mindaugo karūną...... 

O ryškiausiai matomas latvių ženklas šių dienų Kaune – latvio Karolio Reisono (latviškai - Karlis Reisons) suprojektuota Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.




Gimnazijos bibliotekoje turime ką paskaityti apie mūsų artimą giminę - Latviją: 
apie jos ir mūsų valstybės tolimą bei šių dienų istoriją:
                                                     







Apie Lietuvos ir Latvijos tarpusavio santykius XX a. pradžioje:
                                                  

 
Turime ir keletą latvių grožinės literatūros pavyzdžių iš skirtingų politinių epochų: 




Kaip ir lietuviai, taip ir latviai sovietų valdžios buvo tremiami į Sibirą. Apie šią latvių tautos tragediją galite paskaityti šioje knygoje apie tremtį:
                


Su šimtmečiu, miela Latvija!



2018 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

                 Kartu su istorijos mokytoja J.Sipavičiene ir antros klasės gimnazistais lankėmės istorinėje Kauno prezidentūroje - pamoka apie Pirmąją Lietuvos Respubliką buvo tokia įdomi, kad visiškai nė vienas neturėjo kada nuobodžiauti:              

  
Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus II
 Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus I

                    
Gimnazistai ieško atsakymų į užduočių klausimus III                                                                       



O štai šią knygą gimnazijos biblioteka gavo dovanų