Daugiau nei prieš 2000 metų jas pradėjo pasakoti graikas Ezopas. Po to buvo romėnas Fedras.
Į lietuvių kalbą pasakėčias, savitai pakoreguodami, vertė Liudvikas Rėza ir Simonas Daukantas.
Ivanas Krylovas buvo garsus savo rusiškąja ezopo kalba.
Pasaulinę pamokų lauke dieną mūsų gimnazistai susipažino su pasakėčiomis: kas jas pasakojo, rašė, vertė ir ko jos moko ar išjuokia:
Čia mūsų gimnazijos pirmokai sužinojo įdomių faktų apie tarpukario Lietuvos mokyklą: kaip mokėsi to laiko vaikai, kokiose mokyklose ir ko, kokius pažymius gaudavo.
Kas norėjo, galėjo išbandyti ir bausmę už nusižengimus:
Gimnazistai dalyvavo matematikos ir dailyraščio pamokoje - plunksnakotį mirkė rašale ir bandė rašyti:
Tą 1972-ųjų pavasario dieną Kaune susidegino Romas Kalanta. Vytautas Alantas rašė: "Romas ugnimi pašaukė lietuvius sukilti prieš vergiją". Ir iš tiesų, ši
R. Kalantos auka buvo vienas iš veiksnių, keliančių lietuvių dvasią ir prisidėjusių prie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atgavimo,
nors sovietų valdžia visaip kaip bandė apjuodinti šio žmogaus atminimą ir žiauriai dorojosi su jo bendraminčiais.
O patį R. Kalantą tuometė valdžia paskelbė esant psichiniu ligoniu. Ir nieko nuostabaus - juk šią diagnozę Romui pasirašė tas pats psichiatras, dalyvavęs tardant ir kankinant Adolfo Ramanausko - Vanago žmoną.
Bibliotekoje turime keletą Lietuvoje ir JAV išleistų leidinių apie
R. Kalantą. Kviečiu juos pamatyti, paskaityti:
gimė kunigas Juozas Zdebskis - jaunimo ir vargstančiųjų bičiulis, pogrindžio spaudos bendradarbis, kalintas kalėjime už vaikų katekizaciją.
Sovietų valdžiai jis buvo itin neparankus - KGB jam sugalvojo ir atitinkamą, kaip dabar sako, niką - Akiplėša, mat Juozas Zdebskis buvo vienas aktyviausių kunigų, kurie neapsiribojo tarnyste tik tarp bažnyčios sienų: jis lankė šeimas, organizavo jaunimo susitikimus, rekolekcijas, nuolat dalyvaudavo viešuosiuose renginiuose.
Buvo teisuolis, ugdantis asmenybes........Nedaug yra dar baisesnių totalitarinės valdžios priešų nei tie, kurie moko ir išmoko kitus mąstyti.
Todėl ir žuvo šis kunigas labai neaiškiomis aplinkybėmis.
Kunigas J. Zdebskis susijęs ir su Garliava: kai iš kunigo KGB pareigūnai atėmė vairuotojo teises, jį vežiojo garliaviškių Kelpšų šeimos sūnus; be to, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika buvo rašoma bei spausdinama taip pat ir Garliavoje, o kunigas J. Zdebskis buvo vienas aktyviausių šio leidinio talkininkų.
Gimnazijos bibliotekoje turime keletą leidinių, kuriuose rašoma apie kunigą Juozą Zdebskį. Kviečiu pasidomėti šia ypatinga asmenybe.
Su mokytojos J. Sipavičienės pirmokais šią dieną minėjome Garliavoje: pirmiausia aplankėme su garsiausiu Garliavos krašto švietėju ir knygnešiu Kaziu Aglinsku susijusias vietas:
Vėliau Kauno rajono viešojoje bibliotekoje vartėme įvairius leidinius ir kalbėjomės apie knygas, kurias rašė geras K. Aglinsko draugas tiek asmeniniuose, tiek ir visuomeniniuose reikaluose - Jonas Basanavičius:
