Spalio trėmimai "Osenj"

1951 metų spalio 2-3 d. iš Lietuvos buvo ištremta 16 000 žmonių. Šis trėmimas buvo ypatingas - dokumentuose įrašyta iškeldinti "visiems laikams". Iš tų 16 000 tremtinių - 5000 vaikų. 
Tąkart netrėmė žmonių iš kitų Pabaltijo valstybių, o tik iš Lietuvos.

Tai galėjo būti ir kerštas vis dar tebevykstančiam antisovietiniam partizaniniam judėjimui, o kartu ir tautos gąsdinimas, pajutus, kad partizanų pasipriešinimui suduotas smūgis – juk vos prieš keletą mėnesių buvo nužudytas vienas garsiausių to pasipriešinimo vadų - Juozas Lukša, su keliais kitais desantininkais lėktuvu parskraidintas iš užsienio. 

Jau kitą dieną po J. Lukšos ir jo bendražygių nužudymo, SSRS Ministrų Taryba nutarė organizuoti trėmimą - 1951-09-05 priėmė nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“.

Tą rudenį tremties vietų nepasiekė 39 vaikai - jie mirė pakeliui, ten pat ir laidoti. Traukiniui sustojus. Nors ne visada. Ir tenai dabar jau niekas nebesurengs jokių eitynių prie jų kapų, nenuneš žvakelių ir nepasikvies žurnalistų su  kameromis, nes tų vaikų kauleliai  išbarstyti palei geležinkelį tūkstančius kilometrų.....

Prisiminimus ištremtų ir tremtyje gimusių vaikų, kurie  išgyveno, užaugo ir  vis dėlto grįžo į Lietuvą, galite paskaityti šiose gimnazijos bibliotekoje saugomose knygose. 

Paskaitę suprasite, kaip vaikai suvokė tremtį, badą, mirtį. Kaip jie mokėsi gyventi, kaip mokėsi mylėti Tėvynę. Tik tie, kas dabar skaito tuos atsiminimus, labai dažnai negali patikėti, kad tai - ne siaubo pasakos.