Lapkritis

Ir vėl ta dargana!
Ir vėl tie lapkričio drėgni, šėmi rūkai!
Ir vėl širdis migloto liūdesio pilna,
Kad taip toli
Tu giedrą džiaugsmą palikai.

Tačiau nesižvalgyk
Atgal į saulėtus vaizdus.
Dar vienąsyk
Būk šaltas, kietas ir rūstus.


Nesižvalgyki atgalios
Į tai,
Ko šiandien nematai.
Daugiau tavęs nebevilios
Nei saulės burtai,
Nei žiedai.


Kai sniegas lauką užpustys
Ir ledas vandenis užties,
Tu būsi vienišas svetys
Trumpos dienos,
Ilgos nakties.

Vincas Mykolaitis Putinas

H.K. Anderseno pasaka "Skiltuvas"

   
        Visai gali būti, kad dar ne visi gimnazistai antrokai žinojo, kas tas Andersenas ir ką jis veikė. Praėjusį trečiadienį užpildėme šią spragą - prieš tai paskaitę šią pasaką, paklausę jos garso įrašo ir pažiūrėję filmuką, nuvažiavome pažiūrėti ir gyvo spektaklio šios pasakos motyvais. Tik tiek, kad pasaka, kurią skaitėme, kurios klausėme ir spektaklio kalba - viskas rusiškai. Iš tiesų, reikėjo nemenkai pavartyti žodynus :).

Scena iš spektaklio

Scena iš spektaklio

O štai keletos antrokų įspūdžiai po spektaklio:

Buvo įdomu, gera vaidyba, tačiau nepatiko aplinka. Ačiū, kad išvežėte – Regimantas 

Patiko – linksmas, lengvai suprantamas spektaklis, daug veikėjų – Tomas 

Patiko vaidyba, garsas, atlikimas. Bet nepatiko, kad spektaklis buvo rusiškai, nes rusiškai ne tiek suprantu, kad žiūrėčiau filmą arba spektaklį – Matas 

Gerai, kad neilgas – Rusnė 

Teatras patiko, nes jo siužetas įdomus – Eimantas 

Teatras buvo įdomus ir įtraukiantis. Aktorių žodžiai aiškūs. Spektaklis neilgas – nespėjo atsibosti – Kamilė. 

Spektaklis buvo geras, bet trumpas – Eimantas 

Labai patiko, nes viską supratau, tačiau nepatiko, kad buvo mažai dekoracijų - Deimantė

Ir dar vienas pieštas įspūdis: 

Įdomūs, smalsūs, jauni žmonės bibliotekoje

            Šį ketvirtadienį į gimnazijos biblioteką  atėjo visa klasė pirmokų. 

Tikrų pirmokų: mažų, smalsių berniukų ir mergaičių iš gretimos Jonučių progimnazijos. Ach, kaip norėtųsi, kad kuo ilgiau mūsų ir visų kitų mokyklų mokinukai išlaikytų savyje tą žingeidumą ir norą sužinoti, pasitikrinti, pasisakyti. Mokinukai panardė tarp bibliotekos knygų lentynų, vartė gražiausias, įdomiausias ir spalvingiausias bibliotekos knygas. Bet labiausiai jiems patiko pati mažiausioji ir pati didžiausioji knyga. 

Didžiausia ir mažiausia bibliotekos knyga

Pirmokai varto, skaito knygas, bendrauja

2017 metų Franco Kafkos vardo apdovanojimas - Margaretai Atvud

Margareta Atvud

Franco Kafkos vardo premiją už grožinės kiteratūros kūrinį šiemet laimėjo kanadiečių rašytoja Margareta Atvud. Šis apdovanojimas įteikiamas senojoje Prahos rotušėje. Nugalėtojas kartu su diplomu gauna 10 000 dolerių ir bronzinę statulėlę.

Šis apdovanojimas teikiamas nuo 2001 metų pačiomis įvairiausiomis kalbomis rašantiems rašytojams. F.Kafkos vardo premiją yra gavęs Vaclavas Havelas, Harukis Murakamis, Elfriede Jelinek, Haroldas Pinteris ir kiti.

Dažniausiai Lietuvos bibliotekose skaitytos lietuvių autorių knygos

          GROŽINĖS LITERATŪROS AUTORIAI

1. Vytautas Račickas 

2. Lina Žutautė 

3. Romualdas Granauskas 

4. Irena Buivydaitė-Kupčinskienė

 5.Vytautas V. Landsbergis 

6. Elena De Strozzi 

7. Jolita Herlyn

 8. Algimantas Čekuolis

 9. Selemonas Paltanavičius 

10. Rūta Vanagaitė

POPULIARIAUSIOS LIETUVIŲ AUTORIŲ GROŽINĖS LITERATŪROS KNYGOS

1. Rūta Vanagaitė „Ne bobų vasara“

2. Jurgis Kunčinas „Tūla“ 

3. Lina Žutautė „Kakė Makė ir pavogtas laikas“

4. Lina Žutautė „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“

5. Rebeka Una „Atjunk“

6. Rūta Vanagaitė „Mūsiškiai“

7. Jolita Herlyn „Svaigulys“ 

8. Nijolė Narmontaitė „Aktoriai, režisieriai ir studentai“ 

9. Romualdas Granauskas „Gyvenimas po klevu“ 

10. Aldona Ruseckaitė „Žemaitės paslaptis“

      POPULIARIAUSIOS UŽSIENIO AUTORIŲ GROŽINĖS        LITERATŪROS KNYGOS

1. Tess Gerritsen „Numirti dar kartą“ (Vertėjas Jonas Čeponis) 

2. Diane Chamberlain „Nutraukta tyla“ (Vertėja Regina Šeškuvienė) 

3. Santa Montefiore „Senojo švyturio paslaptis“ (Vertėjos Aušra Kaziukonienė ir Viktorija Uzėlaitė) 

4. Jojo Moyes „Šokanti su žirgais“ (Vertėjas Ugnius Keturakis) 

5. Mary Higgins Clark „Naktis – mano metas“ (Vertėjas Vytautas Petrukaitis)

6. Lisa Gardner „Pragaišties liepsnose“ (Vertėja Agnė Šeibokaitė) 

7. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“ (Vertėja Lina Perkauskytė) 

8. Santa Montefiore „Prarastos meilės jūra“ (Vertėja Ramunė Vaskelaitė) 

9. Diane Chamberlain „Slapti gyvenimai“ (Vertėja Regina Šeškuvienė) 

10. Harlan Coben „Ilgiuosi tavęs“ (Vertėja Rasa Stašytė)

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/populiariausi-salies-bibliotekose-vaiku-rasytojai.d?id=75131786

Paskelbta, kam buvo paskirta 2017 metų Bukerio premija

Bukerio premija ( Booker Prize) Viena iš svarbiausių angliškai kalbančiųjų pasaulio šalių literatūrinė premija, skiriama nuo 1969 metų už geriausią metų romaną anglų kalba.

Štai trumpa informacija apie šių metų nugalėtoją.

Lincoln in the Bardo

George Saunders (Bloomsbury Publishing)

On 22 February 1862, two days after his death, Willie Lincoln is laid to rest in a marble crypt in a Georgetown cemetery. That very night, shattered by grief, his father Abraham arrives at the cemetery, alone, under cover of darkness.

Over the course of that evening, Abraham Lincoln paces the graveyard unsettled by the death of his beloved boy, and by the grim shadow of a war that feels as though it is without end. Meanwhile Willie is trapped in a state of limbo between the dead and the living – drawn to his father with whom he can no longer communicate, existing in a ghostly world populated by the recently passed and the long dead.

Unfolding in the graveyard over a single night, narrated by a dazzling chorus of voices, Lincoln in the Bardo is a thrilling exploration of death, grief and the deeper meaning and possibilities of life.

A. Puškinas ir jo biblioteka prieš 200 metų

              Garsusis rusų poetas A. Puškinas labai mėgo skaityti ir labai mylėjo knygas. Kokia buvo A. Puškino biblioteka, kas – jis pats ir ką sukūrė, ar A. Puškino biblioteka panaši į tas, kurias turime namie, ir dar į daugelį kitų klausimų bandė atsakyti mūsų gimnazijos pirmokai pamokoje „A.Puškinas ir biblioteka prieš 200 metų“, kurią vedėme Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

               Mokiniai sužinojo, kad asmeninėje A. Puškino bibliotekoje buvo 3560 leidinių, ir iš jų labiausiai jis mėgo Dantės „Dieviškąją komediją“. Prancūzų enciklopediją, kurią sudarė 35 tomai, poetas išlošė kortomis, o už Radiščevo knygą, „Kelionė iš Peterburgo į Maskvą“, kurią taip pat labai mėgo ir nuolat imdavo su savimi į keliones, jis sumokėjo net 200 rublių. Skola už nupirktas knygas po jo mirties buvo 3 752 rubliai ir 80 kapeikų.

               Pamokoje mokiniai pagal bibliografinius nurodymus aprašė A.Puškino knygas, saugomas Kauno rajono viešojoje bibliotekoje, sužinojo, kokie autoriai vertė poeto kūrinius į lietuvių kalbą, skaitė jo eilėraštį rusų kalba „Carskoje Selo“.

Mokiniai ieško A. Puškino bibliotekos nuotraukų

Mokiniai verčia tekstą iš rusų kalbos

Mokiniai aprašo A. Puškino knygas

Mokinių atsiliepimai po pamokos:

Pamoka, kuri vyko bibliotekoje, man labai patiko. Reikėtų daugiau tokio tipo pamokų. Nes smagu, kai gali pakeist aplinką, mokymosi būdą. Patiko, kai dirbom po du. Labai ačiū už tokias pamokas ir kad surizikavot mus išsivežti – Rugilė

Man patiko pamoka bibliotekoje, nes ji buvo neutralioje aplinkoje. Sužinojau, kad Puškinas turėjo llabai daug knygų, daug skaitė. Mirė ant sofutės šalia knygų. Atsisveikino su knygomis. Rašė ne tik rusų, bet ir kitomis kalbomis, buvo labai apsiskaitęs žmogus – Izabelė

Rusų kalbos pamoka bibliotekoje patiko, nes dirbom prie kompų, ieškojom informacijos apie Puškiną. Žiūrėjom knygas jo paties sukurtas. Sužinojau, kad jis buvo uždaras žmogus, jam knygos buvo viskas.

Patiko, nes nereikėjo būti mokykloje ir sužinojau apie Puškiną. Ir Puškinas buvo lošėjas – Linas

Patiko Puškino knygų paveikslėliai, eilėraščiai, poemos. Ir knygų viršeliai.

Patiko, nes išvažiavome iš mokyklos teritorijos, išmokome naujų dalykų bei geriau susipažinau su Puškinu. Puškinas labai mėgo istorines knygas – Laurita

Nieko naujo daug nesužinojau, nes nagrinėjau jo biografiją, bet sužinojau, kiek, kokio žanro knygų jis turėjo – Viltė

Man aptiko pamokoje ieškoti informacijos kompiuteriuose, patiko Puškino knygos, kaip jos išlaikytos ir t.t. Ieškojome informacijos apie Puškino biblioteką, matėme jos nuotraukas – baisiai didelį įspūdį paliko. Nagrinėjome knygas, išverstas į lietuvių kalbą – Vilius.

Patiko, buvo įdomu sužinoti apie Puškiną. Labai norėtųsi padaryti pristatymą pačioje bibliotekoje (skaidrės ir t.t.). Nepraleisčiau progos pakartoti. Labai nustebau, kad Puškinas parašęs tiek knygų – Jonas

Pamoka bibliotekoje man patiko, nes ji buvo netradicinė. Bet kai kas ir nepatiko – kompiuteriai strigo, buvo mažai vietos – Mantas.

Man patiko, kad pamoka ne mokykloje, o bibliotekoje. Man nepatiko, nes buvo labai trumpa programa – Rosvaldas

Pamoka buvo šiek tiek nuobodi. Patiko susipažinti su Puškino kūriniais – Rokas

Man labai patiko pravesta bibliotekoje pamoka apie Puškiną. Aš sužinojau apie jo knygas daug naudingos informacijos. Pamačiau jo nuostabiąją biblioteką. Pamačiau, kiek tas žmogus, poetas turėjo knygų. Pas Puškiną lentynos buvo nusvertos knygų. Mane nustebino jo palikti darbai – Liucija

Pamišėlio užrašai ir mėnulis

                                                             

              Baigiantis pirmajam naujųjų mokslo metų mėnesiui, kartu su mokinių grupe išsiruošėme pažiūrėti spektaklio. Ir ne šiaip sau kokio – o rusų literatūros klasiko N. Gogolio „Pamišėlio užrašus“. 

Nors pavadinimas gerokai primena geriausias KK2 tradicijas, turinys - nė iš tolo nepanašus. 

              Mažai kas žino, kad mokydamasis licėjuje N. Gogolis garsėjo kaip „užsidaręs, paslaptingas nykštukas“ ir nepakartojamas komiškų vaidmenų atlikėjas mokinių spektakliuose. 

             Mūsų mokiniams buvo naujiena, kad „Pamišėlio užrašai“ – mono spektaklis. „Kaip gali vienas žmogus tiek teksto išmokti?“ – stebėjosi kai kurie.

„Šis spektaklis man leido susimąstyti, kiek nedaug reikia, kad žmogus išprotėtų,“- sakė Paulina. „Stebėjau žiūrovų veidus, jų išraiškas, kaip jie išgyvena emocijas“, - garsiai pagalvojo Inga. Spektaklis vyko labai mažytėje salėje, šviesos nebuvo gesinamos – todėl toks stebėjimas – lyg papildoma spektaklio dalis. „Kas būtų, jei tokia nelaimė ištiktų mane? Mano artimą? Kaip reikėtų su juo elgtis ir bendrauti?“ – tęsia Inga.

„Šitas spektaklis mane sukrėtė“, - pripažįsta Sandra.....

.......Kai išėjome iš salės, mėnulis jau buvo patekėjęs. Eidamos vakarinio Kauno gatvėmis, dalinomės įspūdžiais. Vis dėlto prasmingai praleistas vakaras vertas to, kad mažiau laiko tąkart liko buičiai ir planų, kaip versime kalnus, kūrimui: pabuvome su savimi, pamąstėme apie gyvenimą, kai kas iš mūsų sužinojo apie jį visiškai naujų dalykų.

                                                          

Spektaklio dekoracija


                                                                J. Burinskienė,  E. Raudaitienė

                           

Kauno rajono švietimo centras kviečia dalyvauti konkurse

Šis spalis - mokyklų bibliotekų mėnuo. Ta proga Kauno rajono švietimo centras kviečia visus moksleivius dalyvauti logotipo kūrimo konkurse.

Štai ką reikia žinoti apie šį konkursą:

Jo tema – „Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo";

Dalyviai – 9-12 klasių mokiniai;

Reikalavimai logotipui:

Grafinis ženklas (logotipas), turi būti originalus asmens arba kolektyvo sukurtas kūrinys;

Logotipe turi būti tekstas Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo. Pagal išpildymo techniką ženklas gali būti sudarytas iš geometrinių figūrų, amforinis, tekstinis;

Grafinis ženklas turi būti perteiktas grafiniu vaizdu - eskizu.

Logotipo eskizas, gali būti pateiktas popieriniu formatu arba šiais elektroniniais formatais: .tiff, .jpg, .pdf, .png, .bmp, eps.;

Vieno konkurso dalyvio pristatomų idėjų skaičius neribojamas.

Konkurso rezultatų vertinimas ir nugalėtojo skelbimas lapkričio 15 d. 

Geriausi logotipų autoriai  bus apdovanoti padėkos raštais bei atminimo dovanėlėmis.

Visi norintys maloniai kviečiami dalyvauti.

Spalio 9 diena

1920 metų spalio 9 dieną Lenkija užgrobė Vilnių.

 Likusi be sostinės Vilniaus beveik 20 metų Lietuva gyveno tokia nuotaika, kokią matome šioje nuotraukoje. Kai buvau maža mergaitė, man toji frazė - "Mes be Vilniaus nenurimsim" atrodė lyg legenda.  Bei tai nebuvo legenda, o realybė.

               Molėtų rajonas, Joniškio bažnytkaimis, 1943 metai.


Nuotrauka iš knygos, saugomos gimnazijos bibliotekoje: "Armija Krajova Lietuvoje". - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1995.

Konstruktyvi nuomonė apie knygų skaitymą

Jauno žmogaus pasisakymas

Šis spalis - Mokyklų bibliotekų mėnuo

Ta proga - patarimas tiems,  kurie abejoja, ar verta skaityti.

Žinomas žurnalistas, rašytojas, ir tiesiog šmaikštus žmogus - A. Čekuolis -  sako: skaityti reikia. 

A. Čekuolio nuomone, niekas neišmokys rašyti straipsnių, vesti laidų – tą padaryti padės tik skaitymas. 

Be to, anot A. Čekuolio, negalima skaityti tik GERŲ knygų – būtina skaityti tik LABAI GERAS knygas.

Kai dėl žurnalistų, tai jiems būtina skaityti dar ir užsienio spaudą – anglų, amerikiečių, lenkų. A. Čekuolio patirtis rodo, kad išmokti išreikšti mintis padeda klasikai, pavyzdžiui, Ernestas Hemingvėjus, Levas Tolstojus, Čarlzas Dikensas.

Šaltinis:www.Delfi.lt

Su Mokytojo diena!

Lietuvos Tarybos nario, Nepriklausomybės Akto signataro, LR užsienio reikalų ministro, pasiuntinio Italijoje ir Prancūzijoje, "Lietuvos aido" redaktoriaus, diplomato 

                          PETRO KLIMO  mokykla ir mokytojai

.........mokiausi čia aš neskubėdamas, kiekvieną raidę iš pagrindų išaižydamas ir be pančio, kuriuo mokytojai spartindavo kitų mokinių mokslinę pažangą. <.....>

Į Kalvarijos mokyklą man teko eiti jau ne plentu, bet per laukus ir pievas bažnyčion einančių takais. Jie buvo ir pažliugę, ir purvini, ir užpustyti.Tėvas man duodavo lazdą nuo šunų atsiginti, bet įspėjo, kad, dideliam brisiui puolant, lazda nemataškuočiau, o mesčiau ją į šalį ir atsisėsčiau.<...>

Rusiškas mokslas man sekėsi, matyt, pusėtinai, nes mokslo metų pabaigoje gaudavau dovanų - iliustruotų rusiškų pasakų. Tikybos mokė lietuviškai vietinis kunigas. Mokymo disciplina čia buvo ta pati kaip ir Liudvinave. Tik miestietiški pedagogai vietoj kaimiško pančio vartojo liniją, kuria plakė per delnus, tampė už ausų, o didesnius neklaužadas ir tinginius nusmauktomis kelnėmis raštinėje.

"Iš mano atsiminimų". Petras Klimas (1891-1969)

Spalio trėmimai "Osenj"

1951 metų spalio 2-3 d. iš Lietuvos buvo ištremta 16 000 žmonių. Šis trėmimas buvo ypatingas - dokumentuose įrašyta iškeldinti "visiems laikams". Iš tų 16 000 tremtinių - 5000 vaikų. 
Tąkart netrėmė žmonių iš kitų Pabaltijo valstybių, o tik iš Lietuvos.

Tai galėjo būti ir kerštas vis dar tebevykstančiam antisovietiniam partizaniniam judėjimui, o kartu ir tautos gąsdinimas, pajutus, kad partizanų pasipriešinimui suduotas smūgis – juk vos prieš keletą mėnesių buvo nužudytas vienas garsiausių to pasipriešinimo vadų - Juozas Lukša, su keliais kitais desantininkais lėktuvu parskraidintas iš užsienio. 

Jau kitą dieną po J. Lukšos ir jo bendražygių nužudymo, SSRS Ministrų Taryba nutarė organizuoti trėmimą - 1951-09-05 priėmė nutarimą „Dėl buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos“.

Tą rudenį tremties vietų nepasiekė 39 vaikai - jie mirė pakeliui, ten pat ir laidoti. Traukiniui sustojus. Nors ne visada. Ir tenai dabar jau niekas nebesurengs jokių eitynių prie jų kapų, nenuneš žvakelių ir nepasikvies žurnalistų su  kameromis, nes tų vaikų kauleliai  išbarstyti palei geležinkelį tūkstančius kilometrų.....

Prisiminimus ištremtų ir tremtyje gimusių vaikų, kurie  išgyveno, užaugo ir  vis dėlto grįžo į Lietuvą, galite paskaityti šiose gimnazijos bibliotekoje saugomose knygose. 

Paskaitę suprasite, kaip vaikai suvokė tremtį, badą, mirtį. Kaip jie mokėsi gyventi, kaip mokėsi mylėti Tėvynę. Tik tie, kas dabar skaito tuos atsiminimus, labai dažnai negali patikėti, kad tai - ne siaubo pasakos.