Šiemet Sofijai
Čiurlionienei –Kymantaitei būtų sukakę 130 metų. Paminėti šios ypatingos moters, susipažinti su bent
nedidele dalimi jos veiklos ir palikimo susirinkome gimnazijos skaitykloje. Minėjimo
viešnia – Sofijos vaikaitė Dalia Palukaitienė.
Mokytojos A. Šepetkienės mokinės pradėjo
pamoką – minėjimą M.K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Oi,
giria giria“. Giria ir su ja susijusi simbolika buvo itin svarbi M.K.
Čiurlioniui ir jo žmonai Sofijai. 1915-1945 metais savo kurtą tautosakinę poemą
„Giria žalioji“ Sofija skyrė M.K. Čiurlioniui.
Sofijos vaikaitės pasakojimai apie savo
močiutę pynėsi su gimnazistų skaitomomis ištraukomis iš jos kūrinių, laiškų ir
pasisakymų. Visa tai papildyta gausybe nuotraukų ir epizodais iš filmo „Laiškai
Sofijai“. Prieš gimnazistus iškilo dvi ryškios šios įdomios asmenybės pusės: gailestinga
mama, močiutė, artimas šeimos žmogus bei kūrybinga, veikli mokytoja,
prozininkė, publicistė ir dramaturgė, dailės ir teatro kritikė, kalbos kultūros
puoselėtoja, vadovėlių autorė, kalbos žurnalo redaktorė, visuomenės veikėja,
literatūros istorikė, Tautos atminties žadintoja, poetė.
Daugybė žymių Lietuvos kultūros ir
istorijos asmenybių vienaip ar kitaip buvo susijusios su Sofija
Čiurlioniene-Kymantaite: Vaižgantas buvo pirmasis jos lietuvių kalbos
mokytojas, J. Jablonskis – mokytojas ir bendradarbis, dažna pagalbininkė F.
Bortkevičienė, kaimynas, kalbos šeštadienių dalyvis, žurnalo bendradarbis J.
Talmantas, bendradarbė visuomeniniuose reikaluose G. Petkevičaitė-Bitė, ir dar B.
Sruoga, S. Nėris, V. Mykolaitis Putinas, Žemaitė...
Gimnazijos bibliotekoje galite apžiūrėti
nedidelę parodą, kuri pasitarnautų tarsi Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės
minėjimo apibendrinimas tiems, kas jame buvo ir supažindintų su jos gyvenimu ir
veikla tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, visuomene, kultūra ir literatūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą