2017 m. sausio 23 d., pirmadienis
Susitikimas su pirmuoju Kauno rajono meru V. Senvaičiu
Sausio 13-oji – Laisvės
gynėjų diena. Ją minėjome gimnazijos skaitykloje kartu su svečiu – tremtiniu,
tremtinių sūnumi, inžinieriumi, dėstytoju, sąjūdiečiu, Juragių radijo ir televizijos stoties gynimo
organizatoriumi, pirmuoju Kauno rajono meru ir, kaip pats sakėsi norįs būti
pristatomas -tiesiog pensininku Valerijonu Senvaičiu.
Gimnazistai turėjo labai puikią progą
pasikartoti 1991 metų pirmųjų sausio dienų ir jų įvykių chronologiją bei
papildyti ją autentiškais pasakojimais žmogaus, kuris ne tik budėjo prie
svarbaus Kauno rajono objekto - Juragių radijo ir televizijos stoties - bet ir
organizavo jos gynimą.
Kaip Juragiuose drauge budėjo
pažįstami ir mažiau pažįstami žmonės, kaip jie šildėsi prie laužų ir dalinosi
duona su bryzeliu ūkininko atvežtų lašinių ir arbata; kas buvo numatyta daryti,
jei iškils realus pavojus – visa tai svečias pasakojo įdomiai ir emocingai.
“Ilgainiui žmonės priprato prie
susidariusios padėties, nebe taip daug jų susirinkdavo budėti į Juragius,” –
sakė V. Senvaitis. “Vieną ankstyvą rytą išgirdome judant tankečių koloną. Mūsų
buvo ne tiek daug, stengdamiesi nepaleisti vienas kito rankos, sustojome ir
laukėme. Vėjas gainiojo pažeme snaiges, o pamažu kylanti ryto saulė nudažė
sniego pusnių kraštus raudonai, lyg krauju. Mes laukėme. Tanketės pravažiavo
pro šalį….”
Jaunoji karta, žinoma, savo širdyse
jau nebesineš tokio kaitrumo prisiminimų, kuriuos turi karta, gynusi lietuvių
tautos ir valstybės laisvę, tačiau nors dalį tos šilumos privalu perimti.
“Mylėkite vienas kitą, padėkite vienas kitam, būkite vieningi ir keliaukite po
Lietuvą – ji tokia graži,”- sakė gimnazistams V. Senvaitis.
Laukiam renginio
Direktorius V. Vitkauskas pasakoja apie minėjimo svečią V. Senvaitį
Viena iš V. Senvaičio dovanų - specialus 1991 sausio "Tėviškės žinių" leidinys
Susitikimas su M.K. Čiurlionio anūke Dalia Palukaitiene
Šiemet Sofijai
Čiurlionienei –Kymantaitei būtų sukakę 130 metų. Paminėti šios ypatingos moters, susipažinti su bent
nedidele dalimi jos veiklos ir palikimo susirinkome gimnazijos skaitykloje. Minėjimo
viešnia – Sofijos vaikaitė Dalia Palukaitienė.
Mokytojos A. Šepetkienės mokinės pradėjo
pamoką – minėjimą M.K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Oi,
giria giria“. Giria ir su ja susijusi simbolika buvo itin svarbi M.K.
Čiurlioniui ir jo žmonai Sofijai. 1915-1945 metais savo kurtą tautosakinę poemą
„Giria žalioji“ Sofija skyrė M.K. Čiurlioniui.
Sofijos vaikaitės pasakojimai apie savo
močiutę pynėsi su gimnazistų skaitomomis ištraukomis iš jos kūrinių, laiškų ir
pasisakymų. Visa tai papildyta gausybe nuotraukų ir epizodais iš filmo „Laiškai
Sofijai“. Prieš gimnazistus iškilo dvi ryškios šios įdomios asmenybės pusės: gailestinga
mama, močiutė, artimas šeimos žmogus bei kūrybinga, veikli mokytoja,
prozininkė, publicistė ir dramaturgė, dailės ir teatro kritikė, kalbos kultūros
puoselėtoja, vadovėlių autorė, kalbos žurnalo redaktorė, visuomenės veikėja,
literatūros istorikė, Tautos atminties žadintoja, poetė.
Daugybė žymių Lietuvos kultūros ir
istorijos asmenybių vienaip ar kitaip buvo susijusios su Sofija
Čiurlioniene-Kymantaite: Vaižgantas buvo pirmasis jos lietuvių kalbos
mokytojas, J. Jablonskis – mokytojas ir bendradarbis, dažna pagalbininkė F.
Bortkevičienė, kaimynas, kalbos šeštadienių dalyvis, žurnalo bendradarbis J.
Talmantas, bendradarbė visuomeniniuose reikaluose G. Petkevičaitė-Bitė, ir dar B.
Sruoga, S. Nėris, V. Mykolaitis Putinas, Žemaitė...
Gimnazijos bibliotekoje galite apžiūrėti
nedidelę parodą, kuri pasitarnautų tarsi Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės
minėjimo apibendrinimas tiems, kas jame buvo ir supažindintų su jos gyvenimu ir
veikla tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, visuomene, kultūra ir literatūra.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)