Virtuali paroda, skirta sausio 13

Susitikimas su pirmuoju Kauno rajono meru V. Senvaičiu

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Ją minėjome gimnazijos skaitykloje kartu su svečiu – tremtiniu, tremtinių sūnumi, inžinieriumi, dėstytoju, sąjūdiečiu,  Juragių radijo ir televizijos stoties gynimo organizatoriumi, pirmuoju Kauno rajono meru ir, kaip pats sakėsi norįs būti pristatomas -tiesiog pensininku Valerijonu Senvaičiu.

Gimnazistai turėjo labai puikią progą pasikartoti 1991 metų pirmųjų sausio dienų ir jų įvykių chronologiją bei papildyti ją autentiškais pasakojimais žmogaus, kuris ne tik budėjo prie svarbaus Kauno rajono objekto - Juragių radijo ir televizijos stoties - bet ir organizavo jos gynimą.

Kaip Juragiuose drauge budėjo pažįstami ir mažiau pažįstami žmonės, kaip jie šildėsi prie laužų ir dalinosi duona su bryzeliu ūkininko atvežtų lašinių ir arbata; kas buvo numatyta daryti, jei iškils realus pavojus – visa tai svečias pasakojo įdomiai ir emocingai.

“Ilgainiui žmonės priprato prie susidariusios padėties, nebe taip daug jų susirinkdavo budėti į Juragius,” – sakė V. Senvaitis. “Vieną ankstyvą rytą išgirdome judant tankečių koloną. Mūsų buvo ne tiek daug, stengdamiesi nepaleisti vienas kito rankos, sustojome ir laukėme. Vėjas gainiojo pažeme snaiges, o pamažu kylanti ryto saulė nudažė sniego pusnių kraštus raudonai, lyg krauju. Mes laukėme. Tanketės pravažiavo pro šalį….”

Jaunoji karta, žinoma, savo širdyse jau nebesineš tokio kaitrumo prisiminimų, kuriuos turi karta, gynusi lietuvių tautos ir valstybės laisvę, tačiau nors dalį tos šilumos privalu perimti. “Mylėkite vienas kitą, padėkite vienas kitam, būkite vieningi ir keliaukite po Lietuvą – ji tokia graži,”- sakė gimnazistams V. Senvaitis.

Laukiam renginio

Direktorius V. Vitkauskas pasakoja apie minėjimo svečią V. Senvaitį

Viena iš V. Senvaičio dovanų - specialus 1991 sausio "Tėviškės žinių" leidinys

Susitikimas su M.K. Čiurlionio anūke Dalia Palukaitiene

Šiemet Sofijai Čiurlionienei –Kymantaitei būtų sukakę 130 metų. Paminėti  šios ypatingos moters, susipažinti su bent nedidele dalimi jos veiklos ir palikimo  susirinkome gimnazijos skaitykloje. Minėjimo viešnia – Sofijos vaikaitė Dalia Palukaitienė.

Mokytojos A. Šepetkienės mokinės pradėjo pamoką – minėjimą M.K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Oi, giria giria“. Giria ir su ja susijusi simbolika buvo itin svarbi M.K. Čiurlioniui ir jo žmonai Sofijai. 1915-1945 metais savo kurtą tautosakinę poemą „Giria žalioji“ Sofija skyrė M.K. Čiurlioniui.

Sofijos vaikaitės pasakojimai apie savo močiutę pynėsi su gimnazistų skaitomomis ištraukomis iš jos kūrinių, laiškų ir pasisakymų. Visa tai papildyta gausybe nuotraukų ir epizodais iš filmo „Laiškai Sofijai“. Prieš gimnazistus iškilo dvi ryškios šios įdomios asmenybės pusės: gailestinga mama, močiutė, artimas šeimos žmogus bei kūrybinga, veikli mokytoja, prozininkė, publicistė ir dramaturgė, dailės ir teatro kritikė, kalbos kultūros puoselėtoja, vadovėlių autorė, kalbos žurnalo redaktorė, visuomenės veikėja, literatūros istorikė, Tautos atminties žadintoja, poetė.

Daugybė žymių Lietuvos kultūros ir istorijos asmenybių vienaip ar kitaip buvo susijusios su Sofija Čiurlioniene-Kymantaite: Vaižgantas buvo pirmasis jos lietuvių kalbos mokytojas, J. Jablonskis – mokytojas ir bendradarbis, dažna pagalbininkė F. Bortkevičienė, kaimynas, kalbos šeštadienių dalyvis, žurnalo bendradarbis J. Talmantas, bendradarbė visuomeniniuose reikaluose G. Petkevičaitė-Bitė, ir dar B. Sruoga, S. Nėris, V. Mykolaitis Putinas, Žemaitė...

Gimnazijos bibliotekoje galite apžiūrėti nedidelę parodą, kuri pasitarnautų tarsi Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės minėjimo apibendrinimas tiems, kas jame buvo ir supažindintų su jos gyvenimu ir veikla tuos, kurie domisi Lietuvos istorija, visuomene, kultūra ir literatūra.

Dalia Palukaitienė skaito ištrauką iš prisiminimų apie jos močiutę

Lietuvių kalbos mokytojos bendrauja su D. Palukaitienre po renginio

Kvietimas į renginį