Romėnų istorikas, politikas Gajus Salustijus Krispas .......

 ........rašė:

"Visi žmonės, norį išsiskirti iš kitų padarų, turi kuo uoliausiai stengtis nepraleisti gyvenimo nežiniomis kaip galvijai, kuriuos gamta sukūrė žiūrinčius į žemę ir vergaujančius pilvui. 

Mūsų prigimtis yra iš dvasios ir kūno; dvasia mums įsakinėja, o kūnas paklūsta. Viena mūsų dalis bendra su dievais, kita - su gyvuliais.

Dėl to man atrodo teisingiau siekti garbės proto galiomis, negu kūno, ir kadangi mūsų gyvenimas trumpas, turime stengtis, kad kuo ilgiau būtume minimi. Juk turtų ir grožio garbė yra nepastovi ir praeinanti, o dorybė - garsi ir amžina."

Nežinau, kokiais tiksliai metais tai buvo parašyta, bet pats autorius gyveno tame šimtmetyje, kai liko ne daugiau nei 50 metų iki Kristaus gimimo.

Paseno mintys? Jūs rimtai? - nemanau.

Homeras, Horacijus, Sofoklis........

 ........Seneka, Epiktetas, Tacitas, Ovidijus, Markas Aurelijus, Ciceronas, Vergilijus, Šota Rustavelis. Antikos, Etiopijos, Kinijos mitai, germanų sakmės, Kalevala....

Nuo šiol - nedidelė, bet nuostabi klasikinės literatūros kolekcija vienoje vietoje, gimnazijos bibliotekoje.

Kiekvienam gimnazistui rekomenduotina susipažinti.

Minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį

 Ypatinga šiemet data - buvo laiko pamąstyti, kur ėjome ir kur  atėjome. 

Tie, kurie asmeniškai dalyvavome Sausio 13-osios įvykiuose, nelabai matėme kažkokį savo nuopelną, kad ėjome, rizikavome, kartu bijojome, ir kartu dainavome. Atrodė, kad taip reikia, ir gana. 

Gimnazijos bibliotekoje turime knygą, apie kurią tomis neramiomis dienomis tegalėjome tik pasvajoti - joje sudėtos  žinios iš viso pasaulio apie sausio įvykius Lietuvoje. 

Nebuvo tada nei mobilių telefonų, nei gausybės TV kanalų ir net socialinių tinklų - telegrafas, telefonas ir užgrobtas televizijos bokštas.

Todėl taip įdomu dabar pažiūrėti, kaip pasaulis tada matė Lietuvą:

LGGR centras šia proga paruošė Sausio 13-osios nuotraukų parodą. 

PARODA

1550 metų gruodžio 7 dieną...........

 ..........Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Naugardo ir Trakų vaivados našlė Barbora Radvilaitė Goštautienė, antroji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona tapo Lenkijos karaliene.

Visko apie šią moterį pripasakota, prirašyta, prikurta ir priburta. Deja, dauguma tų rašymų - ne Lietuvos draugų rašyta, o todėl - kai kas apie ją neaišku, kai kas - netikra, bet, paskaičius daugiau nei Wikipedia rašo, galima pasitikrinti faktus, kartu LDK  ir Vilniaus miesto istorija pasidomėti.

Gimnazijos bibliotekoje turime ne vieną knygą, kurioje rašoma apie Barborą Radvilaitę. Taip susiklostė, kad čia susitelkė daugiausia lenkų autorių leidiniai, tad Lietuva jų vertinimuose - ne ta šalis, kur upės teka. Ir Barbora ne visai ta karalienė. 

Bet norint, atsirinkti faktus galima, nes bendražmogiškų dalykų dviem lenkų vėliavos spalvom vis tiek nenuspalvinsi:

Beje, labai įdomią parodą šia ir kitomis su šia istorija susijusiomis temomis paruošė Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka. Štai nuoroda tiems, kurie smalsūs:

Diptichas karališkajai porai

1926 metų lapkričio 3-ją.......

 ......gimė Valdas Adamkus - aplinkosaugininkas, vienas iš atkurtos Lietuvos prezidentų. 

Gimnazijos bibliotekoje turime keletą labai gražiai išleistų knygų apie šį žmogų: jo gyvenimas buvo itin įdomus - galima tik pasvajoti apie tokias galimybes susipažinti su tokia daugybe įdomių žmonių ir šalių, kurias turėjo Valdas Adamkus.

Tiems, kas ne itin mėgsta skaityti (tiek tos, neaiškinsiu vėl ir vėl, kad įprotį skaityti reikia žūt būt savyje įdiegti), šios knygos siūlo galybę gražių, kokybiškų ir įdomių nuotraukų pažiūrėti. Galbūt jos ir paskleistos kuri-kur internete, bet vienoje vietoje sudėtos jos kuria stiprų įspūdį apie Lietuvos Respublikos prezidento gyvenimą.

Beje, Valdas Adamkus yra buvęs ir mūsų gimnazijoje:

O štai minėtos knygos:

Per Vėlines ne apie Vėlines

"Kas gerai žino tuometinius įvykius (apie 1830-1832 metus - red. past.) paliudys, kad autorius istorines scenas ir veikiančių asmenų charakteristikas nupiešė sąžiningai, nieko nepridėjęs ir nieko niekur neperdėjęs."  A. Mickevičius

Juo labiau skaudu skaityti:

Adomas Mickevičius "Vėlinės" III dalis, 

VII scena - Salonas Varšuvoje

Vaikščiojome po reformatų Vilnių

.......kartu su istorijos mokytoja V.Vėjelyte ir jos mokiniais - III klasės gimnazistais.

Ekskursijos vadovė vedžiojo mus po įdomiausias Vilniaus senamiesčio vietas, susijusias  su Vilniaus reformatais.

Dabar  vidutinio dydžio mokyklos bibliotekoje turime apie 16 000 vienetų leidinių, Abraomo Kulviečio - protestantiškų idėjų skleidėjo Lietuvoje turtas - 88 knygos (turtinga biblioteka 16 amžiuje), atrodytų, turėtų kelti šypseną...tačiau - taip stipriai kritus spausdinto žodžio piniginiam įvertinimui,  ar daug mūsų amžininkų sugeba pasinaudoti nepakitusia knygų nešama verte? 

Paprasčiau pasigrožėti architektūra. 

Gimnazijos bibliotekoje turime ne vieną knygą apie senąjį Vilnių, todėl lengva yra palyginti, kaip atrodo mūsų lankytos vietos dabar ir prieš 100 ir daugiau metų.

Seminarijos kiemas dabar:

Ir prieš 100 metų:

Stiklių gatvė dabar:

Ir prieš 100 metų:

Tokią dabar matėme Reformatų bažnyčią:

O taip ji atrodė prieš šimtmetį: 

Dar daug įdomių tebesančių ir jau išnaikintų Vilniaus miesto vietų, pastatų galima pamatyti albumuose, saugomuose mūsų gimnazijos bibliotekoje:

Argi ne įdomu, grįžus iš ekskursijos po Vilnių, peržiūrėti, kokios mano aplankytos vietos buvo tada, kai dar nebuvo manęs?