Paminėti 1940 metų lapkričio 17 dieną

       1940 metų lapkričio 17 dieną Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas, turėjęs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos ir SSRS karui.
Štai taip atrodo po bombardavimo vis dėlto išlikęs steigimo dokumentas (rado V. Valiušaitis, saugomas K. Škirpos archyve JAV):

Apie diplomatinę kovą už Lietuvos išlaisvinimą, apie daugybę užsienio lietuvių organizacijų ir žmonių, ją vykdžiusių, galite pasiskaityti šiose gimnazijos bibliotekoje saugomose knygose.

Minint 1946 metų lapkričio 18 dieną

     Tą dieną Vilniuje, LSSR MGB  vidaus kalėjime buvo nužudyti vyskupas Vincentas Borisevičius ir klebonas Pranas Gustaitis. Atlikus teismo medicinos ekspertizę nustatyta, kad vyskupas nušautas, o klebonas užmuštas kažkokiu daiktu ar įrankiu daužant galvą.
      Šių dviejų žmonių palaikai buvo vieni iš nedaugelio, kuriuos pavyko identifikuoti 1994-1997 metais vykusių kasinėjimų Tuskulėnų dvaro teritorijoje metu. 

       Už ką okupacinė valdžia nužudė šiuodu  dvasininkus, o jų kūnus kartu su kriminalinių nusikaltėlių kūnais sumetė į duobes Tuskulėnų dvaro teritorijoje? 

       Oficialiai "tikrosios kaltės" buvo nutylimos. Iš tiesų vyskupas atsisakė bendradarbiauti su okupacine valdžia, įdavinėti ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyvius, prisipažino perdavęs partizanams 20 kg lašinių, ir kad Viešvienų klebono P. Gustaičio paprašė priimti ir įdarbinti ilgametį savo bičiulį, buvusį Plungės burminstrą E. Misevičių, ir kad namuose laikė dvi antisovietinio turinio knygas" Liudo Dovydėno "Kelionės po Sovietų Sąjungą įspūdžiai ir Jono Petruičio "Kaip jie mus sušaudė".

Kitus kaltinimus vyskupas atmetė ir paskutiniojo žodžio atsisakė.

       Apie šių dvasininkų ir daugybės kitų Lietuvą mylėjusių ir jai tarnavusių žmonių žiaurų likimą galite paskaityti šioje knygoje, kurią turime gimnazijos bibliotekoje. 

Apie Mariaus Ivaškevičiaus kūrybą

Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu

Lapkritis

Ir vėl ta dargana!
Ir vėl tie lapkričio drėgni, šėmi rūkai!
Ir vėl širdis migloto liūdesio pilna,
Kad taip toli
Tu giedrą džiaugsmą palikai.

Tačiau nesižvalgyk
Atgal į saulėtus vaizdus.
Dar vienąsyk
Būk šaltas, kietas ir rūstus.


Nesižvalgyki atgalios
Į tai,
Ko šiandien nematai.
Daugiau tavęs nebevilios
Nei saulės burtai,
Nei žiedai.


Kai sniegas lauką užpustys
Ir ledas vandenis užties,
Tu būsi vienišas svetys
Trumpos dienos,
Ilgos nakties.

Vincas Mykolaitis Putinas

H.K. Anderseno pasaka "Skiltuvas"

   
        Visai gali būti, kad dar ne visi gimnazistai antrokai žinojo, kas tas Andersenas ir ką jis veikė. Praėjusį trečiadienį užpildėme šią spragą - prieš tai paskaitę šią pasaką, paklausę jos garso įrašo ir pažiūrėję filmuką, nuvažiavome pažiūrėti ir gyvo spektaklio šios pasakos motyvais. Tik tiek, kad pasaka, kurią skaitėme, kurios klausėme ir spektaklio kalba - viskas rusiškai. Iš tiesų, reikėjo nemenkai pavartyti žodynus :).

Scena iš spektaklio

Scena iš spektaklio

O štai keletos antrokų įspūdžiai po spektaklio:

Buvo įdomu, gera vaidyba, tačiau nepatiko aplinka. Ačiū, kad išvežėte – Regimantas 

Patiko – linksmas, lengvai suprantamas spektaklis, daug veikėjų – Tomas 

Patiko vaidyba, garsas, atlikimas. Bet nepatiko, kad spektaklis buvo rusiškai, nes rusiškai ne tiek suprantu, kad žiūrėčiau filmą arba spektaklį – Matas 

Gerai, kad neilgas – Rusnė 

Teatras patiko, nes jo siužetas įdomus – Eimantas 

Teatras buvo įdomus ir įtraukiantis. Aktorių žodžiai aiškūs. Spektaklis neilgas – nespėjo atsibosti – Kamilė. 

Spektaklis buvo geras, bet trumpas – Eimantas 

Labai patiko, nes viską supratau, tačiau nepatiko, kad buvo mažai dekoracijų - Deimantė

Ir dar vienas pieštas įspūdis: 

Įdomūs, smalsūs, jauni žmonės bibliotekoje

            Šį ketvirtadienį į gimnazijos biblioteką  atėjo visa klasė pirmokų. 

Tikrų pirmokų: mažų, smalsių berniukų ir mergaičių iš gretimos Jonučių progimnazijos. Ach, kaip norėtųsi, kad kuo ilgiau mūsų ir visų kitų mokyklų mokinukai išlaikytų savyje tą žingeidumą ir norą sužinoti, pasitikrinti, pasisakyti. Mokinukai panardė tarp bibliotekos knygų lentynų, vartė gražiausias, įdomiausias ir spalvingiausias bibliotekos knygas. Bet labiausiai jiems patiko pati mažiausioji ir pati didžiausioji knyga. 

Didžiausia ir mažiausia bibliotekos knyga

Pirmokai varto, skaito knygas, bendrauja

2017 metų Franco Kafkos vardo apdovanojimas - Margaretai Atvud

Margareta Atvud

Franco Kafkos vardo premiją už grožinės kiteratūros kūrinį šiemet laimėjo kanadiečių rašytoja Margareta Atvud. Šis apdovanojimas įteikiamas senojoje Prahos rotušėje. Nugalėtojas kartu su diplomu gauna 10 000 dolerių ir bronzinę statulėlę.

Šis apdovanojimas teikiamas nuo 2001 metų pačiomis įvairiausiomis kalbomis rašantiems rašytojams. F.Kafkos vardo premiją yra gavęs Vaclavas Havelas, Harukis Murakamis, Elfriede Jelinek, Haroldas Pinteris ir kiti.