Sudėtinga vienos knygos istorija.......

 ........todėl neįmanoma turėti vienintelio teisingo požiūrio:

Anos Frank dienoraštis

Dar vienas inkunabulas

 Sausio pabaigoje M.Mažvydo bibliotekoje įvyko atradimas - buvo identifikuotas vertingas leidinys, kuris dar vadinamas inkunabulu - tai yra iki 1500 metų gruodžio 31 išspausdinta knyga.

Daugelio pirmųjų atspausdintų knygų tebuvo išleista po vieną egzempliorių - ir tai tik dar labiau padidina jų vertę.

Lietuvoje saugomų inkunabulų yra beveik 500 šimtai. Liūdnas faktas - daugiau nei 200 jų dingo: sudegė, buvo išvogti, perduoti į kitas šalis: kai dar egzistavo tas miestas, tai į Karaliaučių, vėliau - į Kijevą, po to - į Rusiją, dar vėliau - į Lenkiją. Žinoma, niekas nieko Lietuvai neskolingas.........

Gimnazijos bibliotekoje turime knygą, kurioje aprašytas Lietuvos inkunabulų likimas. Ir daugybė gražių iliustracijų.

Dar vieno inkunabulo atradimo proga kviečiu imti ir pavartyti šią knygą:

Sausio 13-oji

 Nemažai žinome, kas vyko tą 1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje: nufilmuota, aprašyta, papasakota.

Tačiau ne vien Vilniuje žmonės ėjo laisvės ginti. Ir mūsų apylinkėse jie būrėsi draugėn, tikėdamiesi apsaugoti tai, ką manė esant svarbiu objektu čia, greta savo namų.

Bibliotekoje turime knygą, kurioje pateikti garliaviečių ir kitų Kauno rajono apylinkių gyventojų, budėjusių  Sitkūnuose ir Juragiuose, prisiminimai.

Iš tiesų, ši knyga yra kad ir nedidelis, bet vis dėl to bandymas atstatyti istorinę tiesą: Sitkūnų radijo perdavimo stotis taip pat ženkliai prisidėjo prie bendro reikalo: saugoma neabejingų vietinių žmonių, ji keletą lemtingų valandų, perdavinėjo pasauliui ir Lietuvai informaciją apie tai, kas vyksta prie Parlamento rūmų - to, kad neužteks užimti TV bokšto  bei Radijo ir TV rūmų Vilniuje, vadai Maskvoje nebuvo numatę. 

Lietuvos radijas, pradėjęs veikti iš Sitkūnų radijo stoties, tikėtina, apsaugojo Lietuvą nuo tragiškesnių įvykių.

Autentiškų pastebėjimų apie tą naktį, gero humoro ir naujų faktų sužinosite, jei paskaitysite šią knygą.

Bukerio premijos naujienos

 Prieš tris dienas buvo paskelbta, kas teisėjaus skiriant Bukerio premiją - The Booker prizes , Apie šią premiją - dideliame, prestižiniame knygų renginyje.

Kad teisėjaus vienas iš ankstesnių šio prizo laimėtojų, romanistė, žurnalistas ir kritikas...... bet ką čia veikia Sara Džesika Parker? :)

Prasminga versmė

"Versmės“ leidykla kviečia į tradicija tapusias Knygų Kalėdas – knygų išpardavimo ir dovanojimo šventę.

Anksčiau išleistos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos bus parduodamos po 10 eurų, kitos „Versmės“ leidyklos knygos – už pusę kainos.

Įdomios, turiningos, kultūringos knygos ir jų autoriai

Juozas Lukša, Paryžius, kavinė „LeMaresquier“

 Didžiąją dalį laiškų mylimajai, kurie sudėti šioje knygoje, Juozas Lukša parašė Paryžiuje:

"Šiandien mačiau Liuksemburgo sode jau ir kėkštą. Apibariau, kad namo skubėtų, o jis nei žvilgt. Priėjau išvados kad čia ne mūsiškis, o paryžietis. <.....>

Tik apsidairyk, lyg ir pavasaris, bet ligi mūsiškio - jam toli gražu <...>. Čia gi džiaukis, jog vietoj čiulbančio varnėno tau teks apipeštas žvirblis paveizėt ir tas dar bloznas, kad nei katė nesusigundytų. O ką jau bekalbėti apie grožio proporcijas, jei į Aleksoto šlaitus nuklystum".

 Baigiantis lapkričiui, Paryžiuje buvo atidengta  Juozo Lukšos atminimo lentelė jo susitikimų su bendražygiais ir draugais vietoje – kavinėje LeMaresquier .

Ką gali žinoti, gal kuris nors iš šių laiškų buvo parašytas kaip tik čia:

„LeMaresquier“.

Šią knygą turime mūsų bibliotekoje.

Kviečiu imti ir skaityti

Knygos kodas

 Gimnazijos devintokus paraginom dalyvauti Kauno rajono  mokinių skaitymo akcijoje "Atkoduok knygą".

Išsidalinome knygas:

Skaitėme jas, vartėme, ieškojome būdų, kaip pateikti turinį ženklais, piešiniais, citatomis - užkoduoti:

Geriausiai pavykusiam darbui skyrėme papildomą dėmesį:

Maža to, palankiai susiklosčius aplinkybėms, užkoduotos knygos "pėdomis", išvažiavome į vietovę, apie kurią ir pasakojama joje - 

Atgimimo Ąžuolyną Ožkabaliuose.

Kartu aplankėme atkurtą Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą, pasivaikščiojome po Ąžuolyną, pažiūrėjome filmą apie šio parko įkūrimą:

Pakeliui namo sustojome ties bažnyčios, kurioje 1851 metais buvo pakrikštytas Jonas Basanavičius, griuvėsiais:

Štai ta knyga, kurią užkodavo penkios I A klasės mokinės: Goda, dvi Viltės, Deina ir Kamilė:

Ir toks jos kodas:

Smagu, kad knyga, kurios sudarytoja, beje, yra dirbusi ir mūsų gimnazijoje, sukūrė progą - banalu rašyti, bet kad tiesa - pabūti kartu, apsilankyti ypatingoje vietoje ir pasidžiaugti vis dar gražiu rudeniu. Juk knygos tam ir yra, kad duotų mums naujų idėjų. O tada mes jau patys žinosime, ką daryti :)