Paroda Kariuomenės dienai paminėti

 

Kviečiu užeiti: pavartyti, susipažinti, sužinoti

Laišką tau rašau.............

 M.K. Čiurlionis su savo broliais mėgo susirašinėti pačių sugalvota abėcėle. Jų buvo net ne viena.

Su mokytojos Jūratės mokiniais pabandėme įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti laiškas, parašytas specialiu Čiurlionių šifru:

Mokytojas ir mokinys

Vargu, ar yra tokių žmonių, kurie savo gyvenime nebūtų sutikę mokytojų, guru, sensėjų, įkvėpėjų....

Sokratas ir Platonas, Floberas ir Mopasanas, Jonas Jablonskis ir Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė ir Antanas Vaičiulaitis, Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka, Vaižgantas ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė...... - tai vis mokytojai ir jų mokiniai.

Mažumai taip išpuolė, kad, jiems palikus šį pasaulį, juos kartu galėtume pamatyti taip akivaizdžiai - knygose, kurias parašė.

Jos, žinoma, nepapasakos, kaip išsilankstė šių žmonių likimai ilgainiui: kai kurie draugavo iki mirties, kai kurie - dirbo kartu didžiąją gyvenimo dalį. Yra ir, laikui bėgant mirtinai, susipykusių.....

Bet kokiu atveju - mokytojo ir mokinio santykis gali būti ypatingas ir svarbus kiekvieno gyvenime.

Su Mokytojo diena:

Kviečiu užeiti ir pavartyti

Turime naujų knygų.................

 ................ir štai keletas iš jų:

Visas naujienas rasite užėję į biblioteką.

Kalba, kuria kalbi......................

 .................kur kas labiau veikia tavo savastį, nei tu manai.

Prarasti savo gimtąją kalbą lygu prarasti šeimos narį.

Kalbos mokymasis yra tiesiausias kelias suprasti kitą kultūrą.

Nežaidėme: pusę šimto panašių minčių apie kalbas ir jų mokymąsi, kurias išsakė iškilūs žmonės ar apibendrino patarlėse tautos, bendruomenės, bandėme išgirsti ir išversti į lietuvių, rusų ir anglų kalbas. Trijų kalbų labirintais bevaikščiodami, paminėjome Europos kalbų dieną:

Tai ir visi tie, su kuriais gyvenu........M.K. Čiurlionis

 ........Bendrauti su Čiurlioniu buvo ne tik malonu, bet ir labai įdomu. Jis keliais žodžiais, trumpu sakiniu atskleisdavo savo gilaus galvojimo rezultatus (J. Tallat-Kelpša).

Mano butas buvo pora šimtų žingsnių toliau. Čiurlionis panorėjo mane palydėti. Bet kuomet priėjova prie mano buto, vėl pajutova, kad da skirtis negaliva. Aš vėl jį palydėjau, o jis vėl palydėjo mane, o paskui vėl iš naujo. Taip mudviem belydint vienas antrą praslinko turbūt ar ne 4 valandos. Mudu kalbėjom apie Lietuvą, apie meną. Jis mylėjo ir vieną, ir kitą giliai. (Pr. Penkaitis)

Čiurlionis buvo dvasios ir širdies žmogus. Materialinės gėrybės jam mažiausiai rūpėjo. Dėl dosnumo Mikalojus Konstantinas dažnai save nuskriausdavo. (P. Rimša)

Autentiški prisiminimai knygose, apsupti kokybiškų M.K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų mūsų gimnazijos bibliotekoje.

Kviečiu paminėti, priminti ir prisiminti Čiurlionį turiningai:

Su Rugsėjo Pirmąja